Pixoroso


1. VAISTINIO PREPARATO PAVADINIMAS
Pixoroso 10 mg/4 mg plėvele dengtos tabletės
Pixoroso 10 mg/8 mg plėvele dengtos tabletės
Pixoroso 20 mg/4 mg plėvele dengtos tabletės
Pixoroso 20 mg/8 mg plėvele dengtos tabletės
2. KOKYBINĖ IR KIEKYBINĖ SUDĖTIS
Pixoroso 10 mg/4 mg plėvele dengtos tabletės
Kiekvienoje plėvele dengtoje tabletėje yra 10 mg rozuvastatino (rozuvastatino kalcio druskos pavidalu) ir 4 mg perindoprilio tert-butilamino.
Pixoroso 10 mg/8 mg plėvele dengtos tabletės
Kiekvienoje plėvele dengtoje tabletėje yra 10 mg rozuvastatino (rozuvastatino kalcio druskos pavidalu) ir 8 mg perindoprilio tert-butilamino.
Pixoroso 20 mg/4 mg plėvele dengtos tabletės
Kiekvienoje plėvele dengtoje tabletėje yra 20 mg rozuvastatino (rozuvastatino kalcio druskos pavidalu) ir 4 mg perindoprilio tert-butilamino.
Pixoroso 20 mg/8 mg plėvele dengtos tabletės
Kiekvienoje plėvele dengtoje tabletėje yra 20 mg rozuvastatino (rozuvastatino kalcio druskos pavidalu) ir 8 mg perindoprilio tert-butilamino.
Visos pagalbinės medžiagos išvardytos 6.1 skyriuje.
3. FARMACINĖ FORMA
Plėvele dengta tabletė (tabletė).
Pixoroso 10 mg/4 mg plėvele dengtos tabletės
Baltos arba beveik baltos, apvalios, abipus išgaubtos plėvele dengtos tabletės, vienoje tabletės pusėje pažymėta ,,S1”. Tabletės skersmuo maždaug 9 mm.
Pixoroso 10 mg/8 mg plėvele dengtos tabletės
Šviesiai rusvai geltonos, apvalios, abipus išgaubtos plėvele dengtos tabletės, vienoje tabletės pusėje pažymėta ,,S2”. Tabletės skersmuo maždaug 11 mm.
Pixoroso 20 mg/4 mg plėvele dengtos tabletės
Oranžiškai rausvos, apvalios, abipus išgaubtos plėvele dengtos tabletės, vienoje tabletės pusėje pažymėta ,,S3”. Tabletės skersmuo maždaug 11 mm.
Pixoroso 20 mg/8 mg plėvele dengtos tabletės
Tamsiai rausvos, apvalios, abipus išgaubtos plėvele dengtos tabletės, vienoje tabletės pusėje pažymėta ,,S4“. Tabletės skersmuo maždaug 11 mm.
4. KLINIKINĖ INFORMACIJA
4.1 Terapinės indikacijos
Pixoroso skirtas pakeičiamajam gydymui pacientams, kurių būklė yra tinkamai sureguliuota kartu vartojamais rozuvastatinu ir perindopriliu tokiomis pačiomis dozėmis, kokios yra fiksuotų dozių derinyje, gydant hipertenziją suaugusiems pacientams, kuriems nustatyta didelė pirmojo kardiovaskulinio reiškinio rizika (didžiųjų kardiovaskulinių reiškinių profilaktikai) arba kuriems yra viena iš toliau išvardytų gretutinių būklių:
pirminė hipercholesterolemija (IIa tipo, įskaitant heterozigotinę šeiminę hipercholesterolemiją) arba mišri dislipidemija (IIb tipo);
homozigotinė šeiminė hipercholesterolemija.
4.2 Dozavimas ir vartojimo metodas
Dozavimas
Suaugusiesiems
Įprastinė dozė yra viena plėvele dengta tabletė vieną kartą per parą.
Fiksuotos dozės derinys netinka pradiniam gydymui.
Jei reikia keisti dozavimą, laipsniškas dozės parinkimas turi būti atliekamas vartojant atskiras veikliąsias medžiagas.
Gydymo Pixoroso metu pacientai turi toliau laikytis įprastinės cholesterolio koncentraciją kraujyje mažinančios dietos.
Pacientams, kurių inkstų funkcija sutrikusi
Pixoroso galima vartoti pacientams, kurių kreatinino klirensas yra ≥ 60 ml/min., ir jis netinka pacientams, kurių kreatinino klirensas yra < 60 ml/min. Tokiems pacientams rekomenduojamas individualus laipsniškas dozės parinkimas vartojant atskiras veikliąsias medžiagas (žr. 4.4 skyrių). Pacientams, kuriems yra sunkus inkstų funkcijos sutrikimas, rozuvastatino draudžiama vartoti bet kokiomis dozėmis (žr. 4.3 ir 5.2 skyrius).
Senyviems žmonėms
Senyvi žmonės gali būti gydomi Pixoroso atsižvelgiant į inkstų funkciją (žr. 4.4 ir 5.2 skyrius).
Pacientams, kurių kepenų funkcija sutrikusi
Pacientams, kurių kepenų funkcija sutrikusi, Pixoroso būtina vartoti atsargiai. Aktyvia kepenų liga sergantiems pacientams Pixoroso vartoti draudžiama (žr. 4.3, 4.4 ir 5.2 skyrius).
Rozuvastatino sisteminė ekspozicija asmenims, kurių įvertinimas pagal Child-Pugh skalę buvo 7 ar mažiau, nepadidėjo. Vis dėlto sisteminė ekspozicija padidėjo asmenims, kurių įvertinimas pagal Child-Pugh skalę buvo 8 ar 9 (žr. 5.2 skyrių). Tokiems pacientams reikia įvertinti inkstų funkciją(žr. 4.4 skyrių). Tiriamųjų, kurių įvertinimas yra daugiau kaip 9 balai pagal Child-Pugh skalę, gydymo patirties nėra.
Vaikų populiacija
Pixoroso saugumas ir veiksmingumas jaunesniems nei 18 metų vaikams ir paaugliams neištirti. Duomenų nėra. Dėl to šio vaisto vaikams ir paaugliams vartoti nerekomenduojama.
Rasė
Azijiečiams buvo nustatyta didesnė sisteminė ekspozicija (žr. 4.3, 4.4 ir 5.2 skyrius).
Genetinis polimorfizmas
Yra žinomi specifiniai genetinio polimorfizmo tipai, kurie gali lemti rozuvastatino ekspozicijos padidėjimą (žr. 5.2 skyrių). Pacientams, kuriems buvo nustatyti tokie specifiniai polimorfizmo tipai, rekomenduojama vartoti mažesnę rozuvastatino paros dozę.
Kartu vartojami vaistiniai preparatai
Rozuvastatinas, esantis Pixoroso sudėtyje,yra įvairių pernašos baltymų (pvz., OATP1B1 ir BCRP) substratas. Miopatijos (įskaitant rabdomiolizę) rizika padidėja, kai Pixoroso yra vartojamas kartu su tam tikrais vaistiniais preparatais (pvz., ciklosporinu ir tam tikrais proteazės inhibitoriais, įskaitant ritonaviro derinį su atazanaviru, lopinaviru ir (arba) tipranaviru; žr. 4.4 ir 4.5 skyrius), kurie dėl sąveikos su šiais pernašos baltymais gali padidinti rozuvastatino koncentraciją kraujo plazmoje. Jei įmanoma, reikia apsvarstyti alternatyvių vaistinių preparatų vartojimą ir, jei reikia, būtina apsvarstyti laikiną gydymo Pixoroso sustabdymą. Tais atvejais, kai minėtų vaistinių preparatų vartojimo kartu su Pixoroso išvengti neįmanoma, būtina atidžiai įvertinti tokio kombinuotojo gydymo rizikos ir naudos santykį bei rozuvastatino dozės koregavimo reikalingumą (žr. 4.5 skyrių). Jei reikia keisti dozę, laipsniškas dozės parinkimas turi būti atliekamas vartojant atskiras veikliąsias medžiagas.
Vartojimo metodas
Vartoti per burną.
Pixoroso turi būti vartojamas kaip viena dozė vieną kartą per parą ryte prieš valgį.
4.3 Kontraindikacijos
Padidėjęs jautrumas veikliosioms medžiagoms arbabet kuriam kitam angiotenziną konvertuojančio fermento (AKF) inhibitoriui, arba bet kuriai 6.1 skyriuje nurodytai pagalbinei medžiagai.
Buvusi angioneurozinė edema, susijusi su ankstesniu gydymu AKF inhibitoriais.
Paveldima ar idiopatinė angioneurozinė edema.
Aktyvi kepenų liga, įskaitant neaiškios priežasties sukeltą išliekantį transaminazių aktyvumo kraujo serume padidėjimą arba bet kokį transaminazės aktyvumo kraujo serume padidėjimą, kai viršutinė normos riba (VNR) viršijama daugiau kaip 3 kartus.
Sunkus inkstų funkcijos sutrikimas (kreatinino klirensas < 30 ml/min).
Reikšminga abipusė inkstų arterijų stenozė arba vienintelio funkcionuojančio inksto arterijos stenozė (žr. 4.4 skyrių).
Miopatija.
Vartojimas kartu su sofosbuviro/velpatasviro/voksilapreviro deriniu (žr. 4.5 skyrių).
Vartojimas kartu su ciklosporinu.
Pacientams, sergantiems cukriniu diabetu arba inkstų funkcijos nepakankamumu (glomerulų filtracijos greitis (GFG) < 60 ml/min./1,73 m2) vartojant kartu su vaistiniais preparatais, kurių sudėtyje yra aliskireno (žr. 4.5 ir 5.1 skyrius).
Vartojimas kartu su sakubitrilo ir valsartano deriniu. Pixoroso galima pradėti vartoti tik praėjus bent 36 valandoms po paskutinės sakubitrilo ir valsartano derinio dozės pavartojimo (taip pat žr. 4.4 ir 4.5 skyrius).
Ekstrakorporinės procedūros, kurių metu kraujas liečiasi su neigiamą krūvį turinčiu paviršiumi (žr. 4.5 skyrių).
Vartojimas nėštumo ir žindymo laikotarpiu bei vaisingoms moterims, nenaudojančioms tinkamų kontracepcijos priemonių (žr. 4.6 skyrių).
4.4 Specialūs įspėjimai ir atsargumo priemonės
Su rozuvastatinu ir perindopriliu susiję specialūs įspėjimai ir atsargumo priemonės taikomi ir Pixoroso.
Poveikis kepenims
Pacientus, kurie piktnaudžiauja alkoholiu ir (arba) yra sirgę kepenų liga, rozuvastatinu, kaip ir kitokiais HMG-KoA reduktazės inhibitoriais, reikia gydyti atsargiai. Kepenų funkcijos tyrimus rekomenduojama atlikti prieš pradedant gydyti ir po 3 gydymo rozuvastatinu mėnesių.
Pacientams, sergantiems antrine hipotirozės arba nefrozinio sindromo sukelta hipercholesterolemija, pagrindinę ligą reikia gydyti prieš pradedant rozuvastatino vartojimą.
Retais atvejais AKF inhibitorių vartojimas buvo susijęs su sindromu, kuris prasideda cholestazine gelta, progresuoja į žaibinę kepenų nekrozę ir (kartais) baigiasi mirtimi. Šio sindromo mechanizmas nėra aiškus.
Atsižvelgiant į rozuvastatino ir perindoprilio poveikį, Pixoroso draudžiama vartoti pacientams, kurie serga aktyvia kepenų liga arba kuriems yra neaiškios priežasties sukeltas išliekantis transaminazių aktyvumo kraujo serume padidėjimas, kai viršutinė normos riba viršija 3 kartus (žr. 4.3 skyrių). Pixoroso reikia atsargiai vartoti pacientams, kurių kepenų funkcija sutrikusi ir pacientams, kurie piktnaudžiauja alkoholiu ir (arba) yra sirgę kepenų liga. Jei reikia keisti dozę, laipsniškas dozės parinkimas turi būti atliekamas vartojant atskiras veikliąsias medžiagas.
Pixoroso vartojantys pacientai, kuriems pasireiškia gelta arba labai padidėja kepenų fermentų aktyvumas, turi nutraukti Pixoroso vartojimą ir būti atitinkamai stebimi medikų (žr. 4.8 skyrių).
Poveikis skeleto raumenims
Vartojant visas ir ypač didesnes kaip 20 mg dozes, buvo pranešta apie rozuvastatinu gydytiems pacientams pasireiškusį poveikį skeleto raumenims, pvz., mialgiją, miopatiją ir (retais atvejais) rabdomiolizę. Gauta pranešimų apie labai retus rabdomiolizės atvejus kartu su HMG-KoA reduktazės inhibitoriais vartojant ezetimibo. Farmakodinaminės sąveikos paneigti negalima (žr. 4.5 skyrių), todėl šiuos vaistinius preparatus vartoti kartu reikia atsargiai.
Rozuvastatino, kaip ir kitų HMG-KoA reduktazės inhibitorių, reikia atsargiai skirti vartoti pacientams, kuriems yra nustatyta miopatijos ar rabdomiolizės rizikos veiksnių. Tokie veiksniai yra:
inkstų funkcijos sutrikimas;
hipotirozė;
paciento arba jo kraujo giminaičiams diagnozuota paveldimų raumenų sutrikimų;
anksčiau vartojant kitą HMG-KoA reduktazės inhibitorių arba fibratą pasireiškęs toksinis poveikis raumenims;
piktnaudžiavimas alkoholiu;
pacientas vyresnis kaip 70 metų;
yra aplinkybių, kurioms esant gali padidėti koncentracija kraujo plazmoje (žr. 4.2, 4.5 ir 5.2 skyrius);
kartu vartojama fibratų.
Su gydymu susijusią riziką tokiems pacientams reikia įvertinti atsižvelgiant į galimą naudą, be to, rekomenduojama stebėti klinikinę pacientų būklę. Jeigu pradinio vertinimo metu kreatinkinazės (KK) aktyvumas yra reikšmingai padidėjęs (> 5 kartus viršija VNR), gydymo pradėti negalima.
Kreatinkinazės aktyvumo matavimas
Kreatinkinazės (KK) aktyvumo negalima tirti po didelio fizinio krūvio arba kai yra kita priežastis, dėl kurios gali padidėti KK aktyvumas, nes tai gali apsunkinti rezultatų vertinimą. Jeigu KK aktyvumas yra reikšmingai padidėjęs pradinio vertinimo metu (> 5 kartus viršija VNR), per 57 dienas reikia atlikti patvirtinantį tyrimą. Jeigu pakartotinis tyrimas rodo tokį patį KK aktyvumą kaip ir pradinio vertinimo metu (> 5 kartus viršijantį VNR), gydymo pradėti negalima.
Gydymo metu
Pacientams būtina nurodyti, kad nedelsdami praneštų apie dėl neaiškios priežasties atsiradusį raumenų skausmą, silpnumą ar mėšlungį, ypač susijusius su bendru negalavimu arba karščiavimu. Tokiems pacientams reikia nustatyti KK aktyvumą. Jeigu KK aktyvumas reikšmingai padidėja (> 5 kartus viršija VNR) arba raumenų pažeidimo simptomai yra sunkūs ir sukelia kasdieninį diskomfortą (net kai KK aktyvumas ≤ 5 kartus viršija VNR), gydymą reikia nutraukti. Jei simptomai išnyksta ir KK aktyvumas tampa normalus, reikia apsvarstyti gydymo rozuvastatinu atnaujinimą arba kito HMG-KoA reduktazės inhibitoriaus vartojimą, skiriant mažiausią vaistinio preparato dozę ir atidžiai stebint pacientą. Pacientams, kuriems nėra simptomų, KK aktyvumo rutiniškai stebėti nebūtina. Gydymo statinais, įskaitant rozuvastatiną, metu arba po gydymo labai retai buvo gauta pranešimų apie imuninių mechanizmų sukeltą nekrozinę miopatiją (angl. immune-mediated necrotising myopathy, IMNM). IMNM klinikiniai simptomai yra proksimalinis raumenų silpnumas ir kreatinkinazės aktyvumo kraujo serume padidėjimas, kuris išlieka net ir nutraukus gydymą statinais.
Keliais atvejais gauta pranešimų apie tai, kad statinai sukelia de novo generalizuotą miasteniją ar akių miasteniją arba pasunkina šiomis ligomis jau sergančių pacientų būklę (žr. 4.8 skyrių). Jeigu ligos simptomai paūmėja, Pixoroso vartojimą reikia nutraukti. Gauta pranešimų apie atsinaujinusios ligos atvejus, kai buvo (pakartotinai) vartojamas tas pats arba kitas statinų grupės vaistinis preparatas.
Vartojimas kartu su kitais vaistiniais preparatais
Klinikinių tyrimų metu nedideliam skaičiui pacientų, kuriems buvo skirtas gydymas rozuvastatinu kartu su kitais vaistiniais preparatais, poveikio skeleto raumenims padažnėjimo nepastebėta. Vis dėlto kitų HMG-KoA reduktazės inhibitorių vartojant kartu su fibro rūgšties dariniais, įskaitant gemfibrozilį, ciklosporiną, nikotino rūgštį, azolų grupės vaistinius preparatus nuo grybelių sukeltos infekcinės ligos, proteazės inhibitorius ar makrolidų grupės antibiotikus, miozitas ir miopatija pasireiškė dažniau. Gemfibrozilis, vartojamas kartu su kai kuriais HMG-KoA reduktazės inhibitoriais, didina miopatijos riziką. Dėl šios priežasties rozuvastatino nerekomenduojama vartoti kartu su gemfibroziliu. Reikia atidžiai įvertinti papildomo poveikio lipidų koncentracijai naudos ir galimos rizikos santykį rozuvastatino vartojant kartu su fibratais ar niacinu. 40 mg dozės kartu su fibratais vartoti negalima (žr. 4.5 ir 4.8 skyrius).
Pixoroso negalima vartoti kartu su sisteminio poveikio fuzido rūgšties vaistiniais preparatais ir 7 dienas po gydymo fuzido rūgštimi nutraukimo. Pacientų, kuriems sisteminio poveikio fuzido rūgšties vaistinių preparatų vartojimas būtinas, gydymas statinais fuzido rūgšties vartojimo laikotarpiu turi būti nutrauktas. Pranešta apie rabdomiolizės atvejus (įskaitant kelis mirties atvejus) pacientams, kurie kartu vartojo fuzido rūgšties ir statinų (žr. 4.5 skyrių). Pacientas turi būti informuojamas, kad nedelsdamas kreiptųsi į medikus, jeigu atsiras bet kokių raumenų silpnumo, skausmo ar jautrumo simptomų. Gydymą statinais galima atnaujinti praėjus septynioms dienoms nuo paskutiniosios fuzido rūgšties dozės pavartojimo. Išimtiniais atvejais, kai reikalingas ilgesnis gydymas sisteminio poveikio fuzido rūgšties vaistiniu preparatu, pvz., gydant sunkias infekcines ligas, būtinybė kartu vartoti Pixoroso ir fuzido rūgšties turi būti apsvarstyta kiekvienu atskiru atveju bei toks gydymas turi būti skiriamas esant atidžiai medicininei priežiūrai.
Rozuvastatino negalima vartoti jokiam pacientui, kuriam pasireiškia ūminė sunki būklė, galinti rodyti miopatiją arba skatinti rabdomiolizės sukelto antrinio inkstų nepakankamumo atsiradimą (pvz., sepsis, hipotenzija, didelės apimties chirurginė operacija, trauma, sunkus metabolizmo, endokrininės sistemos ar elektrolitų pusiausvyros sutrikimas, nekontroliuojami traukuliai).
Sunkios nepageidaujamos odos reakcijos
Pranešta apie su rozuvastatino vartojimu susijusias sunkias odos nepageidaujamas reakcijas, įskaitant Stivenso-Džonsono (Stevens - Johnson) sindromą (SDS) ir reakciją į vaistinį preparatą su eozinofilija ir sisteminiais simptomais (angl. drug reaction with eosinophilia and systemic symptoms, DRESS), kurie gali būti pavojingi gyvybei arba mirtini. Vaistinio preparato skyrimo metu pacientus reikia informuoti, kokie yra sunkių odos reakcijų požymiai bei simptomai, ir juos būtina atidžiai stebėti. Jeigu požymiai ir simptomai rodo, kad galėjo atsirasti tokių reakcijų, būtina nedelsiant nutraukti rozuvastatino vartojimą ir apsvarstyti alternatyvaus gydymo galimybę.
Jeigu pacientui vartojant Pixoroso pasireiškia sunki reakcija (tokia kaip SDS ar DRESS), tokiam pacientui gydymo Pixoroso niekada negalima atnaujinti.
Proteazės inhibitoriai
Pacientams, rozuvastatino vartojusiems kartu su įvairių proteazės inhibitorių ir ritonaviro deriniu, buvo nustatyta padidėjusi rozuvastatino sisteminė ekspozicija. Reikia atsižvelgti tiek į lipidų kiekio mažinimo naudą, rozuvastatino skiriant vartoti ŽIV užkrėstiems pacientams, gydomiems proteazės inhibitoriais, tiek į rozuvastatino koncentracijos kraujo plazmoje padidėjimo galimybę pacientams, gydomiems proteazės inhibitoriais, pradėjus vartoti rozuvastatino ir laipsniškai didinant jo dozę. Rozuvastatino vartoti kartu su tam tikrais proteazės inhibitoriais nerekomenduojama, nebent yra koreguojama rozuvastatino dozė (žr. 4.2 ir 4.5 skyrius).
Intersticinė plaučių liga
Vartojant kai kurių statinų, ypač gydant ilgai, išskirtiniais atvejais buvo pranešta apie intersticinės plaučių ligos atvejus (žr. 4.8 skyrių). Gali pasireikšti dusulys, neproduktyvus kosulys ir bendros sveikatos būklės pablogėjimas (nuovargis, kūno svorio mažėjimas ir karščiavimas). Jeigu įtariama, kad pacientui pasireiškė intersticinė plaučių liga, gydymą statinais reikia nutraukti.
Cukriniu diabetu sergantys pacientai
Yra tam tikrų duomenų, kad statinai (kaip klasė) didina gliukozės koncentraciją kraujyje ir kai kuriems pacientams, turintiems padidintą cukrinio diabeto pasireiškimo riziką, gali sukelti hiperglikemiją, kuri pagal gaires turi būti gydoma kaip cukrinis diabetas. Vis dėlto šią riziką persveria statinų mažinama kraujagyslių ligų rizika ir tai neturi būti gydymo nutraukimo priežastis. Turi būti stebima rizikos grupėje esančių pacientų (gliukozės koncentracija nevalgius 5,66,9 mmol/l, kūno masės indeksas (KMI) > 30 kg/m2, padidėjusi trigliceridų koncentracija, hipertenzija) klinikinė būklė ir biocheminiai rodmenys (remiantis nacionalinėmis gairėmis).
JUPITER tyrimo metu bendras cukrinio diabeto dažnis buvo 2,8 % rozuvastatino grupėje ir 2,3 % placebo grupėje, dažniausiai cukrinis diabetas pasireiškė pacientams, kurių kraujyje gliukozės koncentracija nevalgius buvo 5,66,9 mmol/l.
Cukriniu diabetu sergantiems pacientams, gydomiems geriamaisiais antidiabetiniais vaistiniais preparatais arba insulinu, reikia dažnai tirti gliukozės koncentraciją kraujyje, ypač pirmąjį gydymo AKF inhibitoriais mėnesį (žr. 4.5 skyrių).
Stabili vainikinių arterijų širdies liga
Jeigu pirmąjį gydymo Pixoroso mėnesį pasireiškia nestabiliosios krūtinės anginos priepuolis (sunkus ar nesunkus), prieš tęsiant gydymą, reikia atidžiai įvertinti naudos ir rizikos santykį.
Hipotenzija
AKF inhibitoriai gali sukelti kraujospūdžio sumažėjimą. Jeigu arterinė hipertenzija nekomplikuota, simptominė hipotenzija pasireiškia retai ir ji labiau tikėtina tiems pacientams, kurių organizme trūksta skysčių, pvz., dėl diuretikų vartojimo, druskos kiekio ribojimo maiste, dializės, viduriavimo ar vėmimo, arba kurie serga sunkia nuo renino priklausoma hipertenzija (žr. 4.5 ir 4.8 skyrius). Simptominė hipotenzija pasireiškė pacientams, sergantiems simptominiu širdies nepakankamumu, tiek susijusiu su inkstų nepakankamumu, tiek su juo nesusijusiu. Ji labiau tikėtina tiems pacientams, kurie serga sunkesniu širdies nepakankamumu, kurį rodo didelės Henlės kilpoje veikiančių (kilpinių) diuretikų dozės vartojimas, hiponatremija ar inkstų funkcijos sutrikimas. Pacientai, kuriems yra didesnė simptominės hipotenzijos rizika, gydymo pradžioje ir koreguojant dozę turi būti atidžiai stebimi (žr. 4.2 ir 4.8 skyrius).
Tokių pat atsargumo priemonių būtina laikytis ir gydant išemine širdies arba smegenų kraujagyslių liga sergančius pacientus, kuriems labai sumažėjęs kraujospūdis gali sukelti miokardo infarktą arba smegenų kraujagyslių sutrikimą.
Pasireiškus hipotenzijai, pacientą reikia paguldyti ant nugaros, ir, jei reikia, į veną infuzuoti natrio chlorido 9 mg/ml (0,9 %) tirpalo. Jei pasireiškia laikina hipotenzija, perindoprilio vartojimą galima tęsti: paprastai tolesnių dozių vartojimas po to, kai padidinus kraujo tūrį kraujospūdis tampa normalus, problemų nesukelia.
Kai kuriems staziniu širdies nepakankamumu sergantiems pacientams, kurių kraujospūdis yra normalus arba mažas, Pixoroso jį gali labiau sumažinti. Toks poveikis yra tikėtinas, dėl jo gydymo paprastai nutraukti nereikia. Jeigu hipotenzija tampa simptominė, gali prireikti mažinti atskirų veikliųjų medžiagų dozę arba nutraukti Pixoroso vartojimą.
Aortos ar dviburio (mitralinio) vožtuvo stenozė, hipertrofinė kardiomiopatija
Jeigu yra dviburio vožtuvo stenozė arba kairiojo širdies skilvelio nutekamojo trakto obstrukcija, pvz., aortos stenozė ir hipertrofinė kardiomiopatija, perindopriliu, kaip ir kitokiais AKF inhibitoriais, reikia gydyti atsargiai.
Inkstų funkcijos sutrikimas
Jeigu yra sunkus inkstų funkcija sutrikimas (kreatinino klirensas < 30 ml/min.), Pixoroso vartoti draudžiama. Pixoroso netinka vartoti pacientams, kurių kreatinino klirensas < 60 ml/min.. Tokiems pacientams rekomenduojamas laipsniškas dozės parinkimas vartojant atskiras veikliąsias medžiagas (žr. 4.2 skyrių).
Gydant AKF inhibitoriais, kai kuriems pacientams, kuriems buvo abiejų inkstų (arba vienintelio inksto) arterijų stenozė, padidėjo karbamido (šlapalo) koncentracija kraujyje ir kreatinino koncentracija kraujo serume, toks poveikis gydymą nutraukus paprastai išnykdavo. Toks poveikis labiausiai tikėtinas inkstų nepakankamumu sergantiems pacientams. Pacientams, sergantiems ir renovaskuline hipertenzija, sunkios hipotenzijos ir inkstų nepakankamumo pasireiškimo rizika yra didesnė. Tokius pacientus rekomenduojama pradėti gydyti atidžiai prižiūrint medikui ir maža doze, kurią reikia didinti atsargiai. Diuretikai gali skatinti minėto poveikio pasireiškimą, todėl reikia nutraukti jų vartojimą ir pirmąsias gydymo Pixoroso savaites stebėti inkstų funkciją.
Kai kuriems perindoprilio, ypač kartu su diuretikais, vartojusiems arterine hipertenzija sergantiems pacientams, kurie prieš gydymą akivaizdžia inkstų kraujagyslių liga nesirgo, padidėjo karbamido koncentracija kraujyje ir kreatinino koncentracija kraujo serume. Toks poveikis paprastai būna nesunkus ir laikinas. Tokio poveikio rizika yra didesnė pacientams, kurių inkstų funkcija yra sutrikusi prieš pradedant gydyti. Gali prireikti mažinti atskirų veikliųjų medžiagų dozę ir (arba) nutraukti diuretiko ir (arba) Pixoroso vartojimą.
Didelėmis rozuvastatino dozėmis (ypač 40 mg) gydomiems pacientams stebėta juostelės tyrimu nustatoma proteinurija, dažniausiai susijusi su kanalėliais; dažniausiai ji buvo laikina arba protarpinė. Nenustatyta, kad proteinurija rodytų galimą ūminę ar progresuojančią inkstų ligą (žr. 4.8 skyrių).
Hemodializėmis gydomi pacientai
AKF inhibitorių vartojantiems pacientams, kuriems buvo atliekama dializė ir naudojamos didelio laidumo membranos, buvo anafilaktoidinių reakcijų atvejų. Reikia apsvarstyti galimybę tokiems pacientams naudoti kitokio tipo dializės membranas arba skirti kitos klasės antihipertenzinių vaistinių preparatų.
Inkstų persodinimas (transplantacija)
Pacientų, kuriems neseniai persodintas inkstas, gydymo Pixoroso patirties nėra.
Renovaskulinė hipertenzija
Kai AKF inhibitoriais gydomas pacientas, kuriam yra abipusė inkstų arterijos stenozė arba vienintelio funkcionuojančio inksto arterijos stenozė, padidėja hipotenzijos ir inkstų nepakankamumo rizika (žr. 4.3 skyrių). Riziką gali didinti ir gydymas diuretikais. Inkstų funkcijos sumažėjimas gali pasireikšti tik nedideliais kreatinino koncentracijos kraujo serume pokyčiais net ir pacientams, kuriems yra vienpusė inksto arterijos stenozė.
Padidėjęs jautrumas, angioneurozinė edema
Retais atvejais pacientams, gydytiems AKF inhibitoriais, įskaitant perindoprilį, atsirado veido, galūnių, lūpų, gleivinės, liežuvio, tikrojo balso aparato ir (arba) gerklų angioneurozinė edema (žr. 4.8 skyrių). Ji gali atsirasti bet kuriuo gydymo laikotarpiu. Tokiais atvejais perindoprilio vartojimą būtina tuoj pat nutraukti, pacientą būtina pradėti tinkamai stebėti ir stebėjimą tęsti iki tol, kol išnyks visi simptomai. Nors veidą ir lūpas apimanti edema paprastai išnykdavo savaime, simptomai buvo sėkmingai malšinami vartojant antihistamininių vaistinių preparatų.
Su gerklomis susijusi angioneurozinė edema gali būti mirtina. Jeigu edema apima liežuvį, tikrąjį balso aparatą ar gerklas, galima kvėpavimo takų obstrukcija, todėl tokiam pacientui būtina skubiai skirti tinkamą gydymą. Gali reikėti suleisti adrenaliną ir (arba) palaikyti kvėpavimo takų praeinamumą. Tokiam pacientui būtina atidi medikų priežiūra tol, kol visiškai ir visam išnyks visi simptomai.
Pacientams, kuriems buvo pasireiškusi su AKF inhibitoriais nesusijusi angioneurozinė edema, jos pasireiškimo rizika vartojant AKF inhibitorių gali būti didesnė (žr. 4.3 skyrių).
AKF inhibitoriais gydomiems pacientams buvo retų žarnų angioneurozinės edemos atvejų. Toks poveikis pasireiškia pilvo skausmu (pykinimas ar vėmimas gali būti arba nebūti), kai kuriems pacientams veido edemos prieš tai neatsirado, C-1 esterazės kiekis buvo normalus. Angioneurozinė edema diagnozuota remiantis procedūrų (įskaitant pilvo kompiuterinę tomografiją, ultragarsinį tyrimą ar operaciją) duomenimis, simptomai išnykdavo nutraukus AKF inhibitoriaus vartojimą.
Jei AKF inhibitoriumi gydomam pacientui pradeda skaudėti pilvą, nustatant tokio simptomo priežastį, reikia pagalvoti apie žarnų angioneurozinę edemą.
Dėl padidėjusios angioneurozinės edemos rizikos perindroprilio draudžiama skirti kartu su sakubitrilo ir valsartano deriniu (žr. 4.3 skyrių). Gydymo sakubitrilo ir valsartano deriniu negalima pradėti nepraėjus 36 valandoms po paskutinės perindoprilio dozės. Jei gydymas sakubitrilo ir valsartano deriniu nutraukiamas, gydymo perindopriliu negalima pradėti nepraėjus 36 valandoms po paskutinės sakubitrilo ir valsartano derinio dozės vartojimo (žr. 4.3 ir 4.5 skyrius).
AKF inhibitorių vartojimas kartu su NEP inhibitoriais (pvz., racekadotriliu), mTOR inhibitoriais (pvz., sirolimuzu, everolimuzu, temsirolimuzu) ar gliptinais (pvz., linagliptinu, saksagliptinu, sitagliptinu, vildagliptinu) gali padidinti angioneurozinės edemos (pvz., kvėpavimo takų arba liežuvio patinimo su kvėpavimo sutrikimu arba be jo) riziką (žr. 4.5 skyrių). AKF inhibitorių vartojančiam pacientui racekadotrilio, mTOR inhibitorių (pvz., sirolimuzo, everolimuzo, temsirolimuzo) ar gliptinų (pvz., linagliptino, saksagliptino, sitagliptino, vildagliptino) pradėti skirti reikia atsargiai.
Mažo tankio lipoproteinų (MTL) aferezės metu pasireiškiančios anafilaktoidinės reakcijos
AKF inhibitorių vartojantiems pacientams, kurių mažo tankio lipoproteinų (MTL) aferezei buvo naudota dekstrano sulfato, retais atvejais procedūros metu pasireikšdavo gyvybei pavojinga anafilaktoidinė reakcija. Prieš kiekvieną aferezę AKF inhibitorių vartojimą laikinai nutraukus, tokių reakcijų nepasireikšdavo.
Desensibilizacijos metu pasireiškiančios anafilaktoidinės reakcijos
AKF inhibitorių vartojantiems pacientams desensibilizacijos (pvz., plėviasparnių vabzdžių nuodais) metu buvo anafilaktoidinės reakcijos atvejų. AKF inhibitorių vartojimą laikinai nutraukus, tokia reakcija minėtiems pacientams nepasireikšdavo, tačiau vartojimą netyčia atnaujinus, ji vėl pasikartodavo.
Neutropenija, agranulocitozė, trombocitopenija, anemija
Kai kuriems AKF inhibitoriais gydomiems pacientams pasireiškė neutropenija / agranulocitozė, trombocitopenija ir anemija. Jeigu inkstų funkcija normali ir nėra kitokių rizikos veiksnių, neutropenija pasireiškia retai. Pacientus, kuriems yra kolageno (kraujagyslių) liga, kurie gydomi imuninę sistemą slopinančiais vaistiniais preparatais, kurie vartoja alopurinolio ar prokainamido arba kuriems yra keli minėti rizikos veiksniai (ypač tuo atveju, jeigu prieš gydymą jau buvo sutrikusi inkstų funkcija), perindopriliu reikia gydyti itin atsargiai. Kai kuriems iš minėtų pacientų gydymo metu pasireiškė sunki infekcinė liga, kurios intensyvus gydymas antibiotikais keliais atvejais buvo neveiksmingas. Tokius pacientus gydant perindopriliu, reikia periodiškai tirti leukocitų kiekį kraujyje ir pacientus įspėti, kad atsiradus bet kokių infekcijos požymių, pvz., gerklės skausmui ar karščiavimui, apie tai informuotų gydytoją.
Rasė
Farmakokinetikos tyrimai rodo, kad rozuvastatino ekspozicija azijiečių organizme būna didesnė, palyginti su rodmeniu europidų organizme (žr. 4.2, 4.3 ir 5.2 skyrius).
AKF inhibitoriai juodaodžiams pacientams, palyginti su nejuodaodžiais, angioneurozinę edemą sukelia dažniau. Perindoprilis, kaip ir kiti AKF inhibitoriai, juodaodžių kraujospūdį mažina silpniau negu nejuodaodžių galbūt todėl, kad hipertenzija sergančių juodaodžių kraujyje renino kiekis dažnai būna mažas.
Kosulys
Pranešta apie kosulio atsiradimą vartojant AKF inhibitorių. Paprastai jis būna neproduktyvus, nuolatinis ir išnyksta gydymą nutraukus. Nustatant kosulio priežastį reikia nepamiršti, kad jį galėjo sukelti AKF inhibitoriai.
Operacija, anestezija
Jeigu atliekama didelė operacija arba anestezijos metu vartojama kraujospūdį mažinančių vaistinių preparatų, perindoprilis gali blokuoti angiotenzino II susidarymą, vykstantį dėl kompensacinio renino išsiskyrimo. Likus parai iki operacijos, perindoprilio vartojimą reikia nutraukti. Jei pasireiškia hipotenzija ir manoma, kad ją sukėlė minėtas mechanizmas, būklę galima koreguoti padindinus kraujo tūrį.
Hiperkalemija
Kai kuriems AKF inhibitoriais, įskaitant perindoprilį, gydytiems pacientams padidėjo kalio koncentracija kraujo serume. AKF inhibitoriai gali sukelti hiperkalemiją, nes jie slopina aldosterono išsiskyrimą. Pacientams, kurių inkstų funkcija nesutrikusi, toks poveikis paprastai nebūna reikšmingas. Hiperkalemijos pasireiškimo rizikos veiksniai yra inkstų nepakankamumas, inkstų funkcijos pablogėjimas, amžius (> 70 metų), cukrinis diabetas, kiti tuo pat metu pasireiškiantys sutrikimai, ypač dehidratacija, ūminė širdies dekompensacija, metabolinė acidozė, kartu vartojami kalį organizme sulaikantys diuretikai (pvz., spironolaktonas, eplerenonas, triamterenas arba amiloridas), kalio papildai, druskų pakaitalai, kuriuose yra kalio, arba kiti kalio koncentraciją kraujo serume didinantys vaistiniai preparatai (pvz., heparinas, kotrimoksazolas (dar vadinamas trimetoprimu/sulfametoksazolu)) ir ypač aldosterono antagonistai ar angiotenzino receptorių blokatoriai. Jei vartojama kalio papildų, kalį organizme sulaikančių diuretikų arba druskų pakaitalų, kuriuose yra kalio, gali reikšmingai padidėti kalio koncentracija kraujo serume, ypač jei inkstų funkcija sutrikusi.
Hiperkalemija gali sukelti sunkią, kartais mirtiną aritmiją. AKF inhibitorių vartojantiems pacientams kalį organizme sulaikančių diuretikų ir angiotenzino receptorių blokatorių reikia skirti atsargiai bei būtina stebėti kalio koncentraciją kraujo serume ir inkstų funkciją. Jei manoma, kad minėtų vaistinių preparatų kartu vartoti reikia, juos būtina skirti atsargiai ir reikia dažnai tirti kalio koncentraciją kraujo serume (žr. 4.5 skyrių).
Derinys su ličiu
Paprastai ličio vartoti kartu su perindopriliu nerekomenduojama (žr. 4.5 skyrių).
Kalį organizme sulaikantys vaistiniai preparatai, kalio papildai arba druskos pakaitalai, kurių sudėtyje yra kalio
Perindoprilio ir kalį organizme sulaikančių vaistinių preparatų, kalio papildų ar druskos pakaitalų, kurių sudėtyje yra kalio, derinys paprastai nerekomenduojamas (žr. 4.5 skyrių).
Dvigubas renino, angiotenzino ir aldosterono sistemos (RAAS) nuslopinimas
Turima įrodymų, kad kartu vartojant AKF inhibitorių, angiotenzino II receptorių blokatorių ar aliskireno padidėja hipotenzijos, hiperkalemijos ir inkstų funkcijos susilpnėjimo (įskaitant ūminį inkstų nepakankamumą) rizika. Todėl nerekomenduojama dvigubai nuslopinti RAAS, vartojant AKF inhibitorių, angiotenzino II receptorių blokatorių ar aliskireno derinį (žr. 4.5 ir 5.1 skyrius).
Vis dėlto, jei dvigubas nuslopinimas laikomas absoliučiai būtinu, šis gydymas turi būti atliekamas tik prižiūrint specialistams ir dažnai bei atidžiai tiriant inkstų funkciją, elektrolitų koncentraciją bei kraujospūdį.
Pacientams, sergantiems diabetine nefropatija, negalima kartu vartoti AKF inhibitorių ir angiotenzino II receptorių blokatorių.
Pirminis aldosteronizmas
Pacientai, sergantys pirminiu hiperaldosteronizmu, paprastai nereaguoja į antihipertenzinius vaistinius preparatus, kurie veikia slopindami renino-angiotenzino sistemą. Todėl šio vaistinio preparato tokiems pacientams vartoti nerekomenduojama.
4.5 Sąveika su kitais vaistiniais preparatais ir kitokia sąveika
Vaistinių preparatų sąveikos tyrimų su Pixoroso ir kitais vaistiniais preparatais neatlikta, tačiau buvo atlikti tyrimai su rozuvastatinu ir perindopriliu atskirai. Šių tyrimų rezultatai pateikiami toliau.
Susijusi su rozuvastatinu
Kartu vartojamų vaistinių preparatų poveikis rozuvastatinui
Pernašos baltymų inhibitoriai. Rozuvastatinas yra tam tikrų pernašos baltymų, įskaitant pasisavinimo kepenyse pernešiklį OATP1B1 ir srauto pernešiklį BCRP, substratas. Rozuvastatiną vartojant kartu su kitais vaistiniais preparatais, kurie yra šių pernašos baltymų inhibitoriai, gali padidėti rozuvastatino koncentracija kraujo plazmoje ir miopatijos pasireiškimo rizika (žr. 4.2 ir 4.4 skyrius bei 4.5 skyriaus 1 lentelę).
Ciklosporinas. Rozuvastatino vartojant kartu su ciklosporinu, rozuvastatino AUC buvo vidutiniškai 7 kartus didesnis nei sveikiems savanoriams nustatytas rodmuo (žr. 1 lentelę). Ciklosporinu gydomiems pacientams rozuvastatino vartoti negalima (žr. 4.3 skyrių). Minėtų vaistinių preparatų vartojant kartu, ciklosporino koncentracija kraujo plazmoje nepakito.
Proteazės inhibitoriai. Nors tikslus sąveikos mechanizmas nėra žinomas, kartu vartojami proteazės inhibitoriai gali labai padidinti rozuvastatino ekspoziciją (žr. 1 lentelę). Pavyzdžiui, farmakokinetikos tyrimo metu sveikiems savanoriams 10 mg rozuvastatino dozę vartojant kartu su dviejų proteazės inhibitorių deriniu (300 mg atazanaviro/100 mg ritonaviro), rozuvastatino AUC ir Cmax padidėjo atitinkamai maždaug tris kartus ir septynis kartus. Rozuvastatino vartojimas kartu su kai kuriais proteazės inhibitorių deriniais gali būti svarstomas tik atidžiai įvertinus rozuvastatino dozės koregavimo reikalingumą remiantis tikėtinu rozuvastatino ekspozicijos padidėjimu (žr. 4.2 ir 4.4 skyrius bei 4.5 skyriaus 1 lentelę).
Gemfibrozilis ir kiti lipidų koncnetraciją mažinantys vaistiniai preparatai. Rozuvastatino vartojant kartu su gemfibroziliu, rozuvastatino Cmax ir AUC padidėjo 2 kartus (žr. 4.4 skyrių).
Remiantis specialių sąveikos tyrimų duomenimis, reikšminga farmakokinetinė rozuvastatino ir fenofibrato sąveika nėra tikėtina, tačiau gali pasireikšti farmakodinaminė sąveika. Kartu su HMG-KoA reduktazės inhibitoriais vartojami gemfibrozilis, fenofibratas, kiti fibratai ir lipidų koncentraciją mažinančios niacino (nikotino rūgšties) dozės (1 g per parą arba didesnės) didina miopatijos riziką (greičiausiai dėl to, kad tokį poveikį sukelia ir monoterapijos atveju). 40 mg dozės kartu su fibratais vartoti negalima (žr. 4.3 ir 4.4 skyrius). Tokie pacientai iš pradžių turi vartoti 5 mg dozę.
Ezetimibas. Vartojant 10 mg rozuvastatino kartu su 10 mg ezetimibo, hipercholesterolemija sergantiems tiriamiesiems rozuvastatino AUC padidėjo 1,2 karto (1 lentelė). Vis dėlto, vertinant nepageidaujamą poveikį, farmakodinaminės rozuvastatino ir ezetimibo sąveikos paneigti negalima (žr. 4.4 skyrių).
Antacidiniai vaistiniai preparatai. Rozuvastatino vartojant kartu su antacidine suspensija, kurios sudėtyje yra aliuminio ir magnio hidroksidų, rozuvastatino koncentracija kraujo plazmoje sumažėjo maždaug 50 %. Toks poveikis buvo silpnesnis, antacidinį vaistinį preparatą geriant praėjus 2 val. po rozuvastatino pavartojimo. Šios sąveikos klinikinė reikšmė netirta.
Eritromicinas. Rozuvastatino vartojant kartu su eritromicinu, rozuvastatino AUC sumažėjo 20 %, Cmax sumažėjo 30 %. Ši sąveika gali pasireikšti dėl eritromicino sukelto žarnų peristaltikos suaktyvėjimo.
Citochromo P450 fermentai. Tyrimų in vitro ir in vivo duomenys rodo, kad rozuvastatinas neslopina ir nesužadina (nėra nei inhibitorius, nei induktorius) citochromo P450 izofermentų. Be to, rozuvastatinas yra silpnas šių izofermentų substratas, todėl vaistinių preparatų sąveika, susijusi su citochromo P450 veikiamu metabolizmu, nėra tikėtina. Jokios kliniškai reikšmingos rozuvastatino sąveikos su flukonazolu (CYP2C9 ir CYP3A4 inhibitorius) ar ketokonazolu (CYP2A6 ir CYP3A4 inhibitorius) nepastebėta.
Sąveikos, kai būtina koreguoti rozuvastatino dozę (taip pat žr. 1 lentelę). Kai rozuvastatino būtina vartoti kartu su jo ekspoziciją didinančiais vaistiniais preparatais, būtina koreguoti rozuvastatino dozę. Jei tikėtinas ekspozicijos (AUC) padidėjimas yra maždaug 2 kartai ar daugiau, pradinė kartą per parą vartojama rozuvastatino dozė turi būti 5 mg. Maksimali rozuvastatino paros dozė turi būti koreguojama taip, kad tikėtina rozuvastatino ekspozicija neviršytų būnančios vartojant 40 mg rozuvastatino paros dozę be sąveiką sukeliančių vaistinių preparatų, pvz., 20 mg rozuvastatino dozė vartojant su gemfibroziliu (padidėjimas 1,9 karto) ir 10 mg rozuvastatino dozė vartojant su atazanaviro/ ritonaviro deriniu (padidėjimas 3,1 karto).
Tikagreloras. Tikagreloras gali paveikti rozuvastatino ekskreciją per inkstus, didindamas rozuvastatino kaupimosi riziką. Nors tikslus mechanizmas nėra žinomas, kai kuriais atvejais kartu vartojant tikagreloro ir rozuvastatino, susilpnėjo inkstų funkcija, padidėjo KFK aktyvumas ir pasireiškė rabdomiolizė.
Jeigu nustatyta, kad kartu vartojamas vaistinis preparatas padidina rozuvastatino AUC mažiau kaip 2 kartus, tai pradinės rozuvastatino dozės mažinti nereikia, tačiau ją didinant virš 20 mg būtinos atsargumo priemonės.
1 lentelė. Kartu vartojamų vaistinių preparatų poveikis rozuvastatino ekspozicijai (AUC; mažėjančio dydžio tvarka), remiantis paskelbtais klinikinių tyrimų rezultatais
Rozuvastatino AUC padidėjimas 2 kartus arba daugiau
Sąveiką sukeliančių vaistinių preparatų dozavimas
Rozuvastatino dozavimas
Rozuvastatino AUC pokytis *
Sofosbuviras 400 mg / velpatasviras 100 mg / voksilapreviras 100 mg + voksilapreviro 100 mg 1 kartą per parą 15 dienų
10 mg vienkartinė dozė
7,4 karto ↑
Ciklosporinas 75 mg BID iki 200 mg BID, 6 mėnesius
Darolutamidas 600 mg BID, 5 dienas
Regorafenibas 160 mg OD, 14 dienų
10 mg OD, 10 dienų
5 mg, vienkartinė dozė
5 mg, vienkartinė dozė
7,1 karto ↑
5,2 karto ↑
3,8 karto ↑
Atazanaviras 300 mg/ritonaviras 100 mg OD, 8 dienas
10 mg, vienkartinė dozė
3,1 karto ↑
Roksadustatas 200 mg QOD
10 mg, vienkartinė dozė
2,9 karto ↑
Velpatasviras 100 mg OD
10 mg, vienkartinė dozė
2,7 karto ↑
Ombitasviras 25 mg/paritapreviras 150 mg/ritonaviras 100 mg OD ir dasabuviras 400 mg BID, 14 dienų
5 mg, vienkartinė dozė
2,6 karto ↑
Simepreviras 150 mg OD, 7 dienas
10 mg, vienkartinė dozė
2,8 karto ↑
Teriflunomidas
Grazopreviras 200 mg/elbasviras 50 mg OD, 11 dienų
Duomenų nėra
10 mg, vienkartinė dozė
2,5 karto ↑
2,3 karto ↑
Glekapreviras 400 mg/pibrentasviras 120 mg OD, 7 dienas
5 mg OD, 7 dienas
2,2 karto ↑
Lopinaviras 400 mg/ritonaviras 100 mg BID, 17 dienų
20 mg OD, 7 dienas
2,1 karto ↑
Tafamidis 61 mg BID 1 ir 2 dieną, po to OD 3-9 dieną
10 mg, vienkartinė dozė
2,0 karto ↑
Kampatinibas 400 mg BID
10 mg, vienkartinė dozė
2,1 karto ↑
Klopidogrelis 300 mg (įsotinamoji dozė), po to 75 mg po 24 val.
20 mg, vienkartinė dozė
2 kartus ↑
Fostamatinibas 100 mg du kartus per parą
20 mg, vienkartinė dozė
2,0 karto ↑
Rozuvastatino AUC padidėjimas mažiau kaip 2 kartus
Sąveiką sukeliančių vaistinių preparatų dozavimas
Rozuvastatino dozavimas
Rozuvastatino AUC pokytis *
Febuksostatas 20 mg OD
10 mg, vienkartinė dozė
1,9 karto ↑
Gemfibrozilis 600 mg BID, 7 dienas
80 mg, vienkartinė dozė
1,9 karto ↑
Eltrombopagas 75 mg OD, 5 dienas
10 mg, vienkartinė dozė
1,6 karto ↑
Darunaviras 600 mg/ritonaviras 100 mg BID, 7 dienas
10 mg OD, 7 dienas
1,5 karto ↑
Tipranaviras 500 mg/ ritonaviras 200 mg BID, 11 dienų
10 mg, vienkartinė dozė
1,4 karto ↑
Dronedaronas 400 mg BID
Duomenų nėra
1,4 karto ↑
Intrakonazolas 200 mg OD, 5 dienas
10 mg, vienkartinė dozė
1,4 karto ↑**
Ezetimibas 10 mg OD, 14 dienų
10 mg OD, 14 dienų
1,2 karto ↑**
Rozuvastatino AUC sumažėjimas
Sąveiką sukeliančių vaistinių preparatų dozavimas
Rozuvastatino dozavimas
Rozuvastatino AUC pokytis*
Eritromicinas 500 mg QID, 7 dienas
80 mg, vienkartinė dozė
20 %↓
Baikalinas, 50 mg TID, 14 dienų
20 mg, vienkartinė dozė
47 %↓
* Duomenys, pateikti kaip x kartų pokytis, rodo paprastąjį vartojant kartu ir taikant rozuvastatino monoterapiją nustatyto rodmens santykį. Duomenys, pateikti kaip procentinis pokytis, rodo procentinį (%) skirtumą nuo rodmens taikant rozuvastatino monoterapiją.
Padidėjimas nurodytas kaip „↑“,sumažėjimas kaip „↓“.
** Buvo atlikta keletas sąveikos tyrimų su skirtingomis rozuvastatino dozėmis. Lentelėje pateiktas reikšmingiausias santykis.
AUC – plotas po koncentracijos kreive; OD = vieną kartą per parą; BID = du kartus per parą; TID = tris kartus per parą; QID = keturis kartus per parą; QOD = kas antrą dieną
Šie vaistiniai preparatai ar jų deriniai, vartoti kartu, neturėjo kliniškai reikšmingos įtakos rozuvastatino AUC: 0,3 mg aleglitazaro 7 dienas, 67 mg fenofibrato TID 7 dienas, 200 mg flukonazolo OD 11 dienų, 700 mg fosamprenaviro / 100 mg ritonaviro BID 8 dienas, 200 mg ketokonazolo BID 7 dienas, 450 mg rifampino OD 7 dienas, 140 mg silimarino TID 5 dienas.
Rozuvastatino poveikis kartu vartojamiems vaistiniams preparatams
Vitamino K antagonistai. Pradėjus gydymą rozuvastatinu (kaip ir kitais HMG-KoA reduktazės inhibitoriais) arba padidinus dozę, pacientams, kurie kartu gydomi vitamino K antagonistais (pvz., varfarinu ar kitokiu kumarino grupės antikoaguliantu), gali padidėti tarptautinis normalizuotas santykis (TNS). Nutraukus vartojimą arba sumažinus rozuvastatino dozę, TNS gali sumažėti. Tokiais atvejais reikia tinkamai stebėti TNS.
Geriamieji kontraceptikai, pakeičiamoji hormonų terapija (PHT). Rozuvastatino vartojant kartu su geriamuoju kontraceptiku, etinilestradiolio ir norgestrelio AUC padidėjo atitinkamai 26 % ir 34 %. Parenkant geriamojo kontraceptiko dozę, reikia atsižvelgti į tokį koncentracijos kraujo plazmoje padidėjimą. Duomenų apie farmakokinetiką tiriamųjų, vartojančių rozuvastatino kartu su PHT, organizme nėra, todėl panašaus poveikio paneigti negalima. Vis dėlto, klinikinių tyrimų metu šį vaistinių preparatų derinį vartojo ir gerai toleravo daug moterų.
Kiti vaistiniai preparatai
Digoksinas. Remiantis specialių sąveikos tyrimų duomenimis, kliniškai reikšmingos sąveikos su digoksinu nesitikima.
Fuzido rūgštis. Rozuvastatino ir fuzido rūgšties sąveikos tyrimų neatlikta. Miopatijos, įskaitant rabdomiolizę, rizika gali padidėti kartu vartojant sisteminio poveikio fuzido rūgštį ir statinus. Tokios sąveikos mechanizmas (ar jis yra farmakodinaminis, farmakokinetinis ar dvejopas) kol kas nežinomas. Pranešta apie rabdomiolizės atvejus (įskaitant kelis mirties atvejus) pacientams, kurie vartojo tokį vaistinių preparatų derinį.
Pacientų, kuriems sisteminio poveikio fuzido rūgšties vaistinių preparatų vartojimas būtinas, gydymas rozuvastatinu fuzido rūgšties vartojimo laikotarpiu turi būti nutrauktas (žr. 4.4 skyrių).
Susijusi su perindopriliu
Klinikinių tyrimų duomenys parodė, kad, palyginti su vieno RAAS veikiančio vaistinio preparato vartojimu, dvigubas renino, angiotenzino ir aldosterono sistemos (RAAS) nuslopinimas, kai vartojamas AKF inhibitorių, angiotenzino II receptorių blokatorių ar aliskireno derinys, siejamas su dažniau pasitaikančiais nepageidaujamais reiškiniais, tokiais kaip hipotenzija, hiperkalemija ir inkstų funkcijos susilpnėjimas (įskaitant ūminį inkstų nepakankamumą) (žr. 4.3, 4.4 ir 5.1 skyrius).
Angioneurozinės edemos riziką didinantys vaistiniai preparatai
AKF inhibitorių vartoti kartu su sakubitrilo ir valsartano deriniu draudžiama, nes tai padidina angioneurozinės edemos riziką (žr. 4.3 ir 4.4 skyrius). Gydymo sakubitrilo ir valsartano deriniu negalima pradėti nepraėjus 36 valandoms po paskutinės perindoprilio dozės pavartojimo. Gydymo perindopriliu negalima pradėti nepraėjus 36 valandoms po paskutinės sakubitrilo ir valsartano derinio dozės pavartojimo (žr. 4.3 ir 4.4 skyrius).
AKF inhibitorių vartojimas kartu su racekadotriliu, mTOR inhibitoriais (pvz., sirolimuzu, everolimuzu, temsirolimuzu) ir gliptinais (linagliptinu, saksagliptinu, sitagliptinu, vildagliptinu) gali padidinti angioneurozinės edemos riziką (žr. 4.4 skyrių).
Vaistiniai preparatai, sukeliantys hiperkalemiją
Nors kalio koncentracija kraujo serume paprastai išlieka normali, kai kuriems perindopriliu gydomiems pacientams gali pasireikšti hiperkalemija. Kai kurie vaistiniai preparatai ar jų terapinės grupės gali sukelti hiperkalemiją: aliskirenas, kalio druskos, kalį organizme sulaikantys diuretikai (pvz., spironolaktonas, triamterenas ar amiloridas), AKF inhibitoriai, angiotenzino II receptorių antagonistai, nesteroidiniai vaistiniai preparatai nuo uždegimo (NVNU), heparinai, imuninę sistemą slopinantys vaistiniai preparatai, tokie kaip ciklosporinas arba takrolimuzas, trimetoprimas ir kotrimoksazolas (trimetoprimas/sulfametoksazolas), nes yra žinoma, kad trimetoprimas veikia kaip kalį organizme sulaikantis diuretikas (poveikis panašus į amilorido). Šių vaistinių preparatų vartojimas kartu su perindopriliu didina hiperkalemijos riziką. Dėl to perindoprilio su pirmiau paminėtais vaistiniais preparatais vartoti nerekomenduojama. Jei juos kartu vartoti būtina, reikia imtis atsargumo priemonių ir dažnai tirti kalio koncentraciją kraujo serume.
Vaistiniai preparatai, kurių kartu vartoti negalima (žr. 4.3 skyrių)
Aliskirenas. Pacientams, kurie serga cukriniu diabetu arba kurių inkstų funkcija yra sutrikusi, padidėja hiperkalemijos, inkstų funkcijos blogėjimo ir sergamumo širdies ir kraujagyslių sistemos ligomis bei mirties nuo jų rizika.
Ekstrakorporinis gydymas. Ekstrakorporinės procedūros, kurių metu kraujas liečiasi su neigiamą krūvį turinčiu paviršiumi, pvz., dializė ar hemofiltracija naudojant tam tikras didelio laidumo membranas (pvz., poliakrilonitrilo membranas) ir mažo tankio lipoproteinų aferezė su dekstrano sulfatu didina sunkios anafilaktoidinės reakcijos pasireiškimo riziką (žr. 4.3 skyrių). Jei toks gydymas būtinas, reikia apsvarstyti galimybę naudoti kitokio tipo dializės membranas arba skirti kitos klasės antihipertenzinių vaistinių preparatų.
Vaistiniai preparatai, kurių kartu vartoti nerekomenduojama (žr. 4.4 skyrių)
Aliskirenas. Pacientams, kurie neserga cukriniu diabetu arba kurių inkstų funkcija nėra sutrikusi, padidėja hiperkalemijos, inkstų funkcijos blogėjimo bei sergamumo širdies ir kraujagyslių sistemos ligomis bei mirties nuo jų rizika.
AKF inhibitorių ir angiotenzino receptorių blokatorių vartojimas kartu. Mokslinėje literatūroje aprašyta, kad pacientams, sergantiems nustatyta aterosklerozine liga, širdies nepakankamumu arba cukriniu diabetu su terminaliniu organų pažeidimu, AKF inhibitorių ir angiotenzino receptorių blokatorių vartojimas tuo pat metu, palyginti su vieno renino, angiotenzino ir aldosterono sistemą veikiančio vaistinio preparato vartojimu, yra susijęs su didesniu hipotenzijos, apalpimo, hiperkalemijos ir inkstų funkcijos pablogėjimo (įskaitant ūminį inkstų nepakankamumą) dažniu. Dviguba blokada (pvz., kartu vartojant AKF inhibitorių ir angiotenzino II receptorių antagonistą) turi būti skiriama tik atskirais atvejais, atidžiai stebint inkstų funkciją, kalio koncentraciją kraujyje ir kraujospūdį.
Estramustinas. Padidėja tokio nepageidaujamo poveikio kaip angioneurozinė edema (angioedema) rizika.
Kalį organizme sulaikantys diuretikai (pvz., triamterenas, amiloridas), kalis (druskos). Gali pasireikšti hiperkalemija (galimai mirtina), ypač jei yra inkstų funkcijos sutrikimas (suminis hipokalemiją sukeliantis poveikis). Perindoprilio skirti kartu su pirmiau paminėtais vaistiniais preparatais nerekomenduojama (žr. 4.4 skyrių). Vis dėlto jei jų kartu vartoti būtina, reikia imtis atsargumo priemonių ir dažnai tirti kalio koncentraciją kraujo serume. Informacija apie spironolaktono vartojimą sergant širdies nepakankamumu pateikiama toliau.
Litis. Kartu su AKF inhibitoriais vartojant ličio preparatų, buvo laikino ličio koncentracijos kraujo serume padidėjimo ir toksinio poveikio sustiprėjimo atvejų. Ličio kartu su perindopriliu vartoti nerekomenduojama. Jeigu toks kombinuotasis gydymas būtinas, reikia atidžiai stebėti ličio koncentraciją kraujo serume (žr. 4.4 skyrių).
Vaistiniai preparatai, kurių vartojant kartu būtina ypatinga priežiūra
Antidiabetiniai vaistiniai preparatai (insulinas, geriamieji glikemiją mažinantys vaistiniai preparatai). Epidemiologinių tyrimų duomenys rodo, jog AKF inhibitorių vartojant kartu su antidiabetiniais vaistiniais preparatais (insulinu, geriamaisiais glikemiją mažinančiais vaistiniais preparatais) gali sustiprėti gliukozės koncentraciją kraujyje mažinantis poveikis ir atsirasti hipoglikemijos pasireiškimo rizika. Tokia sąveika labiau tikėtina pirmosiomis kombinuotojo gydymo savaitėmis ir pacientams, kurių inkstų funkcija sutrikusi.
Baklofenas. Sustiprėja antihipertenzinis poveikis. Būtina stebėti kraujospūdį ir, jeigu reikia, koreguoti antihipertenzinio vaistinio preparato dozę.
Kalio organizme nesulaikantys diuretikai. Pradėjus gydyti AKF inhibitoriais, gali labai sumažėti diuretikų vartojančių pacientų, ypač tų, kurių organizme trūksta skysčių ir (arba) druskų, kraujospūdis. Jeigu prieš gydymą nutraukiamas diuretikų vartojimas, daugiau vartojama skysčių ir druskų bei pacientas pradedamas gydyti maža perindoprilio doze, kuri didinama palaipsniui, hipotenzinio poveikio rizika sumažėja. Gydant arterinę hipertenziją, jei ankstesnis gydymas diuretikais buvo sumažinęs druskų ar skysčių tūrio kiekį, prieš pradedant gydymą AKF inhibitoriumi būtina arba nutraukti diuretiko vartojimą (tokiu atveju po to galima atnaujinti kalio organizme nesulaikančio diuretiko vartojimą), arba pradėti gydymą maža AKF inhibitoriaus doze ir ją laipsniškai didinti.
Diuretikais gydant stazinį širdies nepakankamumą, AKF inhibitorių reikia pradėti vartoti labai maža doze galimai po to, kai bus sumažinta kalio organizme nesulaikančio diuretiko dozė.
Visais atvejais pirmąsias kelias gydymo AKF inhibitoriumi savaites būtina stebėti inkstų funkciją (kreatinino koncentraciją).
Kalį organizme sulaikantys diuretikai (eplerenonas, spironolaktonas). Vartojant 12,550 mg eplerenono ar spironolaktono paros dozę ir mažą AKF inhibitorių dozę: gydant IIIV funkcinės klasės pagal NYHA širdies nepakankamumą, kai išstūmimo frakcija yra < 40 %, jei anksčiau vartota AKF inhibitorių ir Henlės kilpoje veikiančių (kilpinių) diuretikų, galima hiperkalemijos, kuri gali būti mirtina, pasireiškimo rizika, ypač jei nesilaikoma šio derinio skyrimo rekomendacijų.
Prieš skiriant tokį derinį būtina įvertinti, ar nėra hiperkalemijos ir inkstų funkcijos sutrikimo.
Rekomenduojamas atidus kalio ir kreatinino koncentracijos kraujyje stebėjimas: pirmąjį mėnesį − kartą per savaitę, vėliau – kas mėnesį.
Nesteroidiniai vaistiniai preparatai nuo uždegimo (NVNU), įskaitant ≥ 3 g acetilsalicilo rūgšties paros dozę. AKF inhibitorių vartojant kartu su nesteroidiniais vaistiniais preparatais nuo uždegimo (t. y. uždegimą slopinančiomis acetilsalicilo rūgšties dozėmis, COX-2 inhibitoriais ir neselektyvaus poveikio NVNU), gali sumažėti kraujospūdį mažinantis poveikis. Kartu vartojant AKF inhibitorių ir NVNU, gali padidėti inkstų funkcijos pablogėjimo rizika, įskaitant ūminio inkstų nepakankamumo galimybę, ir padidėti kalio koncentracija kraujo serume, ypač tiems pacientams, kurių inkstų funkcija ir anksčiau buvo bloga. Minėtų vaistinių preparatų kartu su perindopriliu reikia vartoti atsargiai, ypač senyviems pacientams. Pacientų organizme skysčių kiekis turi būti pakankamas, be to, būtina apsvarstyti inkstų funkcijos ištyrimą kombinuotojo gydymo pradžioje ir reguliariai jo metu.
Vaistiniai preparatai, kurių vartojant būtinas tam tikras atsargumas
Antihipertenziniai ir kraujagysles plečiantys vaistiniai preparatai. Šie vaistiniai preparatai gali stiprinti kartu vartojamo perindoprilio sukeliamą kraujospūdžio mažėjimą. Kartu su perindopriliu vartojant nitroglicerino, kitokių nitratų ar kitų kraujagysles plečiančių vaistinių preparatų, kraujospūdis gali dar labiau mažėti.
Tricikliai antidepresantai, vaistiniai preparatai nuo psichozės, anestetikai. Kartu su AKF inhibitoriais vartojant kai kurių anestetikų, triciklių antidepresantų ar vaistinių preparatų nuo psichozės, gali labiau mažėti kraujospūdis (žr. 4.4 skyrių).
Simpatomimetikai. Simpatomimetikai gali silpninti AKF inhibitorių sukeliamą antihipertenzinį poveikį.
Aukso preparatai. Retais atvejais pacientams, tuo pat metu gydomiems injekciniu aukso preparatu (natrio aurotiomalatu) ir AKF inhibitoriumi, įskaitant perindoprilį, atsirado nitritoidinių reakcijų (galimi simptomai yra veido paraudimas, pykinimas, vėmimas ir hipotenzija).
4.6 Vaisingumas, nėštumo ir žindymo laikotarpis
Vaisingos moterys
Gydymo Pixoroso metu vaisingos moterys turi naudoti tinkamas kontracepcijos priemones (žr. 4.3 skyrių).
Nėštumas
Remiantis toliau pateikiamais duomenimis apie atskiras veikliąsias medžiagas, Pixoroso nėštumo metu vartoti draudžiama (žr. 4.3 skyrių).
Rozuvastatinas
Cholesterolis ir kitos cholesterolio biosintezės metu gaminamos medžiagos yra būtinos vaisiaus vystymuisi, todėl galima su HMG-KoA reduktazės slopinimu susijusi rizika viršija gydymo naudą nėštumo metu. Tyrimų su gyvūnais metu gauta nedaug duomenų apie toksinį poveikį reprodukcijai (žr. 5.3 skyrių). Jeigu pacientė pastojo vartodama šį vaistinį preparatą, gydymą reikia nedelsiant nutraukti.
Perindoprilis
Epidemiologinių tyrimų duomenys dėl pirmuoju nėštumo trimestru vartojamų AKF inhibitorių teratogeninio poveikio nėra galutiniai; vis dėlto nedidelio rizikos padidėjimo atmesti negalima.
Išskyrus atvejus, kai tolesnis gydymas AKF inhibitoriais yra būtinas, pastoti planuojančioms moterims juos reikia keisti kitokiais antihipertenziniais vaistiniais preparatais, kurių vartojimo nėštumo metu saugumas ištirtas. Nustačius nėštumą, AKF inhibitorių vartojimą būtina nedelsiant nutraukti ir, jei reikia, skirti kitokį tinkamą gydymą.
Žinoma, kad antruoju arba trečiuoju nėštumo trimestrais vartojami AKF inhibitoriai sukelia toksinį poveikį žmogaus vaisiui (inkstų funkcijos susilpnėjimą, oligohidramnioną, kaukolės kaulėjimo sulėtėjimą) ir naujagimiui (inkstų nepakankamumą, hipotenziją, hiperkalemiją) (žr. 5.3 skyrių). Jeigu moteris nuo antrojo nėštumo trimestro vartojo AKF inhibitorių, reikia ultragarsu stebėti vaisiaus inkstų funkciją ir kaukolę. Reikia atidžiai sekti, ar kūdikiams, kurių motinos nėštumo metu vartojo AKF inhibitorių, nepasireiškia hipotenzija (žr. 4.3 ir 4.4 skyrius).
Žindymas
Remiantis toliau pateikiamais duomenimis apie atskiras veikliąsias medžiagas, Pixoroso žindymo metu vartoti draudžiama (žr. 4.3 skyrių).
Rozuvastatinas
Riboti paskelbtų pranešimų duomenys rodo, kad rozuvastatino išsiskiria į motinos pieną. Rozuvastatinas išsiskiria į žiurkių pieną. Atsižvelgiant į rozuvastatino veikimo mechanizmą, kūdikiui gali kilti nepageidaujamų reakcijų rizika.
Perindoprilis
Informacijos apie perindoprilio vartojimą žindymo laikotarpiu nėra, todėl perindoprilio vartoti nerekomenduojama. Alternatyvus gydymas vaistiniu preparatu, kurio vartojimo saugumas žindymo laikotarpiu ištirtas geriau, yra tinkamesnis, ypač žindant naujagimį ar neišnešiotą kūdikį.
Vaisingumas
Klinikinių duomenų apie Pixoroso vartojimo poveikį vaisingumui nėra.
Poveikio vaisingumui po rozuvastatino vartojimo nenustatyta.
Perindoprilio poveikio reprodukcijai arba vaisingumui nenustatyta.
4.7 Poveikis gebėjimui vairuoti ir valdyti mechanizmus
Pixoroso poveikio gebėjimui vairuoti ir valdyti mechanizmus tyrimų neatlikta.
Rozuvastatino poveikis šiam gebėjimui, atsižvelgiant į jo farmakodinamines savybes, nėra tikėtinas.
Perindoprilis tiesioginės įtakos gebėjimui vairuoti ir naudotis mechanizmais neturi, tačiau kai kuriems pacientams gali pasireikšti individualių reakcijų, susijusių su mažu kraujospūdžiu, ypač gydymo pradžioje arba vartojant kartu su kitu antihipertenziniu vaistiniu preparatu.
Dėl to Pixoroso vartojančių pacientų gebėjimas vairuoti ar valdyti mechanizmus gali pablogėti.
4.8 Nepageidaujamas poveikis
Saugumo duomenų santrauka
Nepageidaujamos reakcijos, pasireiškusios vartojant rozuvastatiną, paprastai būna lengvos ir laikinos. Kontroliuojamų klinikinių tyrimų metu dėl nepageidaujamų reakcijų gydymą nutraukė mažiau nei 4 % rozuvastatinu gydytų pacientų.
Perindoprilio saugumo savybės atitiko AKF inhibitorių saugumo savybes: dažniausi nepageidaujami reiškiniai, pranešti klinikinių tyrimų metu ir pastebėti vartojant perindoprilio, yra svaigulys, galvos skausmas, parestezija, svaigimas (vertigo), regėjimo sutrikimai, ūžesys (tinnitus), hipotenzija, kosulys, dusulys, pilvo skausmas, vidurių užkietėjimas, viduriavimas, skonio pojūčio pokyčiai (disgeuzija), dispepsija, pykinimas, vėmimas, niežėjimas, bėrimas, raumenų mėšlungis ir astenija.
Nepageidaujamų reakcijų santrauka lentelėje
Toliau išvardytas nepageidaujamas poveikis buvo pastebėtas gydymo rozuvastatinu ir perindopriliu metu arba veikliųjų medžiagų vartojant atskirai ir yra suskirstytas pagal MedDRA organų sistemų klasifikaciją bei toliau nurodytas dažnio kategorijas.
Labai dažnas (≥ 1/10)
Dažnas (nuo ≥ 1/100 iki < 1/10)
Nedažnas (nuo ≥ 1/1 000 iki < 1/100)
Retas (nuo ≥ 1/10 000 iki < 1/1 000)
Labai retas (< 1/10 000)
Nežinomas (negali būti apskaičiuotas pagal turimus duomenis)
Papildoma informacija, susijusi su rozuvastatinu
Kaip ir vartojant kitokių HMG-KoA reduktazės inhibitorių, nustatyta tendencija, kad nepageidaujamų reakcijų į vaistinį preparatą dažnis priklauso nuo dozės.
Atrinktų nepageidaujamų reakcijų apibūdinimas
Poveikis inkstams. Rozuvastatinu gydomiems pacientams stebėta juostelės tyrimu nustatoma proteinurija, dažniausiai susijusi su kanalėliais. Tam tikru gydymo laikotarpiu < 1 % pacientų, vartojusių 10 mg arba 20 mg dozę, ir maždaug 3 % pacientų, vartojusių 40 mg dozę, baltymo kiekio šlapime rodmuo pakito nuo „nėra” arba „pėdsakai” iki „++” arba didesnio. Vartojant 20 mg dozę, pokytis nuo „nėra” arba „pėdsakai” iki „+” buvo šiek tiek dažnesnis. Gydymą tęsiant, proteinurija dažniausiai sumažėja arba išnyksta savaime. Duomenų, gautų klinikinių tyrimų metu ir po vaistinio preparato pateikimo į rinką, peržiūros rezultatai priežastinio ryšio tarp proteinurijos ir ūminės ar progresuojančios inkstų ligos nerodo.
Rozuvastatinu gydytiems pacientams buvo hematurijos atvejų; klinikinių tyrimų duomenys rodo, kad ji pasireiškia retai.
Poveikis skeleto raumenims. Pranešta apie rozuvastatinu gydytiems pacientams pasireiškusį poveikį skeleto raumenims, pvz., mialgiją, miopatiją (įskaitant miozitą) ir retais atvejais rabdomiolizę su ūminiu inkstų nepakankamumu arba be jo vartojant visas dozes ir ypač didesnę kaip 20 mg dozę.
Rozuvastatinu gydytiems pacientams pastebėtas nuo dozės priklausomas KK aktyvumo padidėjimas; dažniausiai šis suaktyvėjimas buvo lengvas, besimptomis ir laikinas. Jeigu pasireiškia KK aktyvumo padidėjimas (>5 kartus viršijama VNR), gydymą reikia nutraukti (žr. 4.4 skyrių).
Poveikis kepenims. Kaip ir vartojant kitokių HMG-KoA reduktazės inhibitorių, nedidelei daliai rozuvastatinu gydytų pacientų pastebėtas nuo dozės priklausomas transaminazių aktyvumo padidėjimas; dauguma atvejų šis suaktyvėjimas buvo lengvas, besimptomis ir laikinas.
Vartojant kai kurių statinų buvo pranešta apie toliau išvardytus nepageidaujamus reiškinius:
lytinės funkcijos sutrikimas;
intersticinė plaučių liga (išskirtiniais atvejais), ypač gydant ilgai (žr. 4.4 skyrių).
Vartojant 40 mg dozę, apie rabdomiolizę, sunkius inkstų sutrikimo požymius ir sunkius kepenų sutrikimo požymius (dažniausiai dėl kepenų transaminazių aktyvumo padidėjimo) pranešta dažniau.
Papildoma informacija, susijusi su perindopriliu
Klinikiniai tyrimai
Tyrimo EUROPA atsitiktinių imčių laikotarpiu buvo renkami duomenys tik apie sunkius nepageidaujamus reiškinius. Sunkūs nepageidaujami reiškiniai pasireiškė nedaugeliui pacientų: 16 (0,3 %) iš 6122 pacientų, gydytų perindopriliu, ir 12 (0,2 %) iš 6107 pacientų, vartojusių placebą. Vertinant perindopriliu gydytus pacientus, 6 pacientams pasireiškė hipotenzija, 3 pacientams - angioneurozinė edema, 1 pacientui - staigus širdies sustojimas. Dėl kosulio, hipotenzijos ar kitokio netoleravimo gydymą perindopriliu nutraukė daugiau pacientų nei nutraukė placebo vartojimą, atitinkamai 6,0 % (n=366) ir 2,1 % (n=129).
Pranešimas apie įtariamas nepageidaujamas reakcijas
Svarbu pranešti apie įtariamas nepageidaujamas reakcijas, pastebėtas po vaistinio preparato registracijos, nes tai leidžia nuolat stebėti vaistinio preparato naudos ir rizikos santykį. Sveikatos priežiūros ar farmacijos specialistai turi pranešti apie bet kokias įtariamas nepageidaujamas reakcijas, užpildę ir pateikę pranešimo formą Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos tinklalapyje https://vvkt.lrv.lt/lt/ nurodytais būdais.
4.9 Perdozavimas
Informacijos apie Pixoroso perdozavimą žmonėms nėra.
Rozuvastatinas
Simptomai ir gydymas
Specifinio gydymo perdozavus rozuvastatino nėra. Perdozavimo atveju pacientą reikia gydyti simptomiškai ir pagal poreikį taikyti palaikomąsias priemones. Reikia stebėti kepenų funkciją ir KK aktyvumą. Palankus hemodializės poveikis nėra tikėtinas.
Perindoprilis
Simptomai
Galimi su AKF inhibitorių perdozavimu susiję simptomai yra hipotenzija, kraujotakos kolapsas, elektrolitų pusiausvyros sutrikimas, inkstų nepakankamumas, hiperventiliacija, tachikardija, palpitacijos, bradikardija, svaigulys, nerimas ir kosulys.
Gydymas
Perdozavus rekomenduojama į veną infuzuoti 9 mg/ml (0,9 %) natrio chlorido tirpalo. Jei pasireiškia hipotenzija, pacientą reikia paguldyti į šoko padėtį. Jei yra galimybė, taip pat galima apsvarstyti gydymą angiotenzino II infuzija ir (arba) į veną skiriamais katecholaminais. Perindoprilis gali būti pašalintas iš bendrosios kraujotakos hemodialize (žr. 4.4 skyrių). Širdies stimuliatorius pradedamas taikyti gydymui atsparios bradikardijos atveju. Reikia nuolat stebėti gyvybinius rodiklius, elektrolitų ir kreatinino koncentraciją kraujo serume.
5. FARMAKOLOGINĖS SAVYBĖS
5.1 Farmakodinaminės savybės
Farmakoterapinė grupė – lipidų kiekį modifikuojantys vaistiniai preparatai, lipidų kiekį modifikuojančių vaistinių preparatų ir kitų vaistinių preparatų derinys, ATC kodas – C10BX21.
Pixoroso yra rozuvastatino (selektyvaus ir konkurencinio HMG-KoA reduktazės inhibitoriaus) ir perindoprilio tert-butilamino druskos (angiotenziną konvertuojančio fermento inhibitoriaus) derinys. Farmakologines savybes lemia atskiras kiekvienos iš šių veikliųjų medžiagų poveikis.
Veikimo mechanizmas ir farmakodinaminis poveikis
Rozuvastatinas
Rozuvastatinas yra selektyvusis konkurencinis HMG-KoA reduktazės inhibitorius. Šis fermentas yra cholesterolio pirmtako mevalonato sintezės iš 3-hidroksi-3-metilglutarilo kofermento A greitį ribojantis fermentas. Pagrindinė rozuvastatino veikimo vieta yra kepenys, kurios yra cholesterolio koncentracijos mažinimo organas.
Rozuvastatinas didina mažo tankio lipoproteinų (MTL) receptorių skaičių kepenų ląstelių paviršiuje, todėl skatina MTL patekimą į kepenis ir katabolizmą bei slopina labai mažo tankio lipoproteinų (LMTL) sintezę kepenyse, todėl mažina bendrą LMTL ir MTL dalelių skaičių.
Rozuvastatinas mažina padidėjusį MTL cholesterolio, bendro cholesterolio ir trigliceridų kiekį bei didina didelio tankio lipoproteinų (DTL) cholesterolio kiekį. Be to, rozuvastatinas mažina ApoB, ne didelio tankio lipoproteinų (ne DTL) cholesterolio, LMTL cholesterolio, LMTL trigliceridų kiekį bei didina ApoA-I kiekį (žr. 2 lentelę). Be to, rozuvastatinas mažina MTL cholesterolio ir DTL cholesterolio, bendrojo cholesterolio ir DTL cholesterolio, ne DTL cholesterolio ir DTL cholesterolio bei ApoB ir ApoA-I santykius.
2 lentelė. Pacientų, sergančių pirmine hipercholesterolemija (IIa arba IIb tipo), atsakas į dozę (koreguotas vidutinis procentinis pokytis nuo pradinio rodmens)
Dozė
N
MTL-C
Bendras C
DTL-C
TG
Ne DTL-C
ApoB
ApoA-I
Placebas
13
-7
-5
3
-3
-7
-3
0
5
17
-45
-33
13
-35
-44
-38
4
10
17
-52
-36
14
-10
-48
-42
4
20
17
-55
-40
8
-23
-51
-46
5
40
18
-63
-46
10
-28
-60
-54
0
Gydomasis poveikis pasireiškia per 1 savaitę nuo gydymo pradžios ir 90 % stipriausio atsako pasiekiama per 2 savaites. Stipriausias atsakas paprastai pasiekiamas per 4 savaites ir palaikomas vėliau.
Perindoprilis
Perindoprilis yra fermento, kuris angiotenziną I verčia angiotenzinu II, (angiotenziną konvertuojančio fermento, AKF) inhibitorius. Konvertuojantis fermentas, arba kinazė, yra egzopeptidazė, kuri ne tik angiotenziną I verčia kraujagysles sutraukiančia medžiaga angiotenzinu II, bet ir skaido kraujagysles plečiančią medžiagą bradikininą į neveiklų heptapeptidą. Užslopinus AKF, kraujo plazmoje sumažėja angiotenzino II kiekis ir dėl to padidėja renino aktyvumas kraujo plazmoje (dėl neigiamojo grįžtamojo poveikio renino išsiskyrimui slopinimo) bei sumažėja aldosterono sekrecija. Kadangi AKF inaktyvina bradikininą, dėl AKF slopinimo lokaliai ir sisteminėje kraujotakoje padidėja kalikreino ir kininų sistemos aktyvumas (dėl to aktyvinama prostaglandinų sistema). Gali būti, jog toks mechanizmas gali prisidėti prie AKF inhibitorių sukeliamo kraujospūdžio mažėjimo ir iš dalies lemti tam tikro nepageidaujamo poveikio (pavyzdžiui, kosulio) pasireiškimą.
Perindoprilio poveikį sukelia aktyvus metabolitas perindoprilatas. Kiti metabolitai in vitro AKF neslopina.
Klinikinis veiksmingumas ir saugumas
Pixoroso poveikis sergamumui ir mirtingumui nebuvo tirtas.
Rozuvastatinas
Rozuvastatinas yra veiksmingas gydant suaugusiuosius, sergančius hipercholesterolemija su hipertrigliceridemija arba be jos, nepriklausomai nuo rasės, lyties ir amžiaus, bei gydant specialių grupių pacientus, pvz., sergančius cukriniu diabetu ar šeimine hipercholesterolemija.
Remiantis apibendrintais III fazės tyrimų duomenimis, rozuvastatinas yra veiksmingas gydant daugumą pacientų, sergančių IIa arba IIb tipo hipercholesterolemija (vidutinis MTL cholesterolio kiekis prieš gydymą buvo maždaug 4,8 mmol/l), iki tikslinio kieko pagal Europos aterosklerozės draugijos (EAD, 1998 m.) rekomendacijas. Maždaug 80 % pacientų, gydytų 10 mg doze, pasiekė tikslinį MTL cholesterolio kiekį pagal EAD (<3 mmol/l).
Didelio tyrimo duomenimis, 435 pacientai, sergantys heterozigotine šeimine hipercholesterolemija, vartojo 2080 mg rozuvastatino dozę pagal privalomo dozės padidinimo schemą. Nustatyta, kad visos dozės sukelia palankų poveikį lipidų rodmenims ir jas vartojant pasiekiamas tikslinis rodmuo. Paros dozę padidinus iki 40 mg (per 12 gydymo savaičių), MTL cholesterolio kiekis sumažėjo 53 %. 33 % pacientų pasiekė tikslinį MTL cholesterolio kiekį pagal EAD gaires (<3 mmol/l).
Atviro privalomo dozės didinimo klinikinio tyrimo metu buvo įvertintas 42 homozigotine šeimine hipercholesterolemija sergančių pacientų atsakas į 2040 mg rozuvastatino dozes. Bendroje populiacijoje MTL cholesterolio kiekis sumažėjo vidutiniškai 22 %.
Klinikiniai tyrimai, kuriuose dalyvavo nedaug pacientų, parodė, kad rozuvastatino, vartojamo kartu su fenofibratu, poveikis mažinant trigliceridų kiekį ir rozuvastatino, vartojamo kartu su niacinu, poveikis didinant DTL cholesterolio kiekį yra adityvus (žr. 4.4 skyrių).
Daugiacentriame dvigubai koduotame placebu kontroliuotame klinikiniame tyrime (METEOR) dalyvavo 984 pacientai (45-70 metų), kuriems buvo maža vainikinės širdies ligos rizika (apibūdinama kaip mažesnė nei 10 % rizika pagal Framingham per 10 metų), vidutinė MTL cholesterolio koncentracija buvo 4 mmol/l (154,5 mg/dl), tačiau buvo diagnozuota subklinikinė aterosklerozė (nustatyta pagal miego arterijos vidinio ir vidurinio sluoksnio storį (angl. Carotid Intima Media Thickness, CIMT)). Pacientai buvo atsitiktiniu būdu suskirstyti į grupes ir 2 metus vartojo arba 40 mg rozuvastatino dozę vieną kartą per parą, arba placebą. Rozuvastatinas, palyginti su placebu, reikšmingai -0,0145 mm per metus sulėtino didžiausio CIMT progresavimą 12-oje miego arterijos vietų (95 % PI, -0,0196, -0,0093, p< 0,0001). Rozuvastatino grupėje nustatytas -0,0014 mm (-0,12 % per metus (nereikšmingas)) pokytis nuo pradinio rodmens, o placebo grupėje – progresavimas +0,0131 mm (1,12% per metus (p<0,0001)). Tiesioginio ryšio tarp CIMT sumažėjimo ir sunkių kardiovaskulinių reiškinių rizikos nenustatyta. METEOR tyrimo metu tirtoje populiacijoje buvo maža vainikinės širdies ligos rizika, rezultatai neatspindi tos populiacijos, kuriai vartoti skiriama 40 mg rozuvastatino dozė. 40 mg dozę reikia skirti tik tiems pacientams, kuriems yra diagnozuota sunki hipercholesterolemija ir nustatyta didelė kardiovaskulinių ligų rizika (žr. 4.2 skyrių).
„Statinų vartojimo pirminei profilaktikai pagrindimas: intervencinis tyrimas rozuvastatino poveikiui įvertinti“ (angl. Justification for the Use of Statins in Primary Prevention: An Intervention Trial Evaluating Rozuvastatin, JUPITER) tyrimo metu rozuvastatino poveikis didžiųjų aterosklerozinių kardiovaskulinės ligos reiškinių atsiradimui buvo įvertintas stebint 17 802 pacientus (≥50 metų vyrus ir ≥60 metų moteris).
Tiriamieji buvo atsitiktinai suskirstyti į grupes ir vieną kartą per parą vartojo placebą (n=8901) arba 20 mg rozuvastatino dozę (n=8901) bei buvo stebėti vidutiniškai 2 metus.
Rozuvastatino grupėje, palyginti su placebo grupe, MTL cholesterolio koncentracija sumažėjo 45 % (p<0,001).
Vėlesnė (angl. post-hoc) didelės rizikos pogrupio tiriamųjų, kurių pradinis rizikos įvertinimas pagal Framingham buvo > 20 % (1 558 tiriamieji), duomenų analizė parodė reikšmingą kombinuotosios kardiovaskulinės mirties, insulto ir miokardo infarkto vertinamosios baigties rizikos sumažėjimą (p=0,028) gydymo rozuvastatinu grupėje, palyginti su placebo grupe. Absoliutus šių reiškinių rizikos sumažėjimas 1 000 paciento metų buvo 8,8. Bendrasis mirtingumas šioje didelės rizikos grupėje nepakito (p=0,193). Vėlesnė (angl. post-hoc) didelės rizikos pogrupio tiriamųjų (iš viso 9302 tiriamieji), kurių pradinis SCORE rizikos įvertinimas buvo ≥ 5 % (ekstrapoliuota, kad apimtų vyresnius kaip 65 metų asmenis), analizė parodė reikšmingą kombinuotosios kardiovaskulinės mirties, insulto ir miokardo infarkto vertinamosios baigties rizikos sumažėjimą gydymo rozuvastatinu grupėje (p=0,0003), palyginti su placebo grupe. Absoliutus šių reiškinių rizikos sumažėjimas 1 000 paciento metų buvo 5,1. Bendrasis mirtingumas šioje didelės rizikos grupėje nepakito (p=0,076).
JUPITER tyrime 6,6 % rozuvastatino ir 6,2 % placebo vartojusių tiriamųjų nutraukė tiriamojo vaistinio preparato vartojimą dėl nepageidaujamų reiškinių. Dažniausi nepageidaujami reiškiniai, dėl kurių buvo nutrauktas gydymas, buvo mialgija (0,3 % rozuvastatino, 0,2 % placebo grupėje), pilvo skausmas (0,03 % rozuvastatino, 0,02 % placebo grupėje) ir išbėrimas (0,02 % rozuvastatino, 0,03 % placebo grupėje). Dažniausi nepageidaujami reiškiniai, kurių dažnis rozuvastatino grupėje buvo toks pats arba didesnis negu placebo grupėje, buvo šlapimo takų infekcija (8,7 % rozuvastatino, 8,6 % placebo grupėje), nazofaringitas (7,6 % rozuvastatino, 7,2 % placebo grupėje), nugaros skausmas (7,6 % rozuvastatino, 6,9 % placebo grupėje) ir mialgija (7,6 % rozuvastatino, 6,6 % placebo grupėje).
Perindoprilis
Perindoprilis yra veiksmingas gydant įvairaus sunkumo (lengvą, vidutinio sunkumo bei sunkią) hipertenziją; sistolinis ir diastolinis kraujospūdis mažėja ir stovint, ir gulint.
Perindoprilis mažina periferinių kraujagyslių pasipriešinimą ir dėl to sumažėja kraujospūdis. Dėl to padidėja periferinė kraujotaka, poveikio širdies susitraukimų dažniui nebūna.
Inkstų kraujotaka paprastai padidėja, o glomerulų filtracijos greitis (GFG) paprastai nesikeičia.
Stipriausias antihipertenzinis poveikis pasireiškia praėjus 4-6 valandoms po vienkartinės dozės pavartojimo ir išlieka ne trumpiau kaip 24 valandas: mažiausias poveikis sudaro apie 87-100 % didžiausio poveikio.
Kraujospūdis sumažėja greitai. Į gydymą reaguojantiems pacientams kraujospūdis tampa normalus per mėnesį ir toks išlieka, tachifilaksijos nebūna.
Nutraukus gydymą, atoveiksmio hipertenzijos nebūna.
Perindoprilis mažina kairiojo skilvelio hipertrofiją.
Žmonėms perindoprilis sukelia kraujagysles plečiantį poveikį. Tai gerina didžiųjų arterijų elastingumą ir mažina mažųjų arterijų vidurinio sluoksnio ir spindžio santykį.
Papildomas gydymas tiazidiniu diuretiku sukelia adityvaus tipo sinergiją. AKF inhibitoriaus ir tiazido derinys taip pat sumažina gydymo diuretikais sukeltos hipokalemijos riziką.
Dviguba renino, angiotenzino ir aldosterono sistemos (RAAS) blokada – klinikinių tyrimų duomenys
Dviem dideliais atsitiktinės atrankos kontroliuojamais tyrimais (ONTARGET (angl. „ONgoing Telmisartan Alone and in combination with Ramipril Global Endpoint Trial“) ir VA NEPHRON-D (angl. „The Veterans Affairs Nephropathy in Diabetes“)) buvo ištirtas AKF inhibitoriaus ir angiotenzino II receptorių blokatoriaus derinio vartojimas.
ONTARGET tyrime dalyvavo pacientai, kuriems buvo pasireiškusi širdies ir kraujagyslių ar smegenų kraujagyslių liga arba 2 tipo cukrinis diabetas ir susijusi akivaizdi organų-taikinių pažaida. VA NEPHRON-D tyrimas buvo atliekamas su pacientais, sergančiais 2 tipo cukriniu diabetu ir diabetine nefropatija.
Šie tyrimai neparodė reikšmingo teigiamo poveikio inkstų ir (arba) širdies ir kraujagyslių ligų baigtims ir mirštamumui, bet, palyginti su monoterapija, buvo pastebėta didesnė hiperkalemijos, ūminio inkstų pažeidimo ir (arba) hipotenzijos rizika. Atsižvelgiant į panašias farmakodinamines savybes, šie rezultatai taip pat aktualūs kitiems AKF inhibitoriams ir angiotenzino II receptorių blokatoriams.
Todėl pacientams, sergantiems diabetine nefropatija, negalima kartu vartoti AKF inhibitorių ir angiotenzino II receptorių blokatorių.
ALTITUDE (angl. „Aliskiren Trial in Type 2 Diabetes Using Cardiovascular and Renal Disease Endpoints“) tyrimu buvo siekiama ištirti, ar būtų naudingas aliskireno įtraukimas į standartinį pacientų, sergančių 2 tipo cukriniu diabetu ir lėtine inkstų liga, širdies ir kraujagyslių liga arba abiem ligomis, gydymą AKF inhibitoriumi arba angiotenzino II receptorių blokatoriumi. Tyrimas buvo nutrauktas anksčiau, nes padidėjo nepageidaujamų baigčių rizika. Mirčių nuo širdies ir kraujagyslių ligų ir insulto atvejų skaičius aliskireno grupėje buvo didesnis nei placebo grupėje, o nepageidaujami reiškiniai ir sunkūs nepageidaujami reiškiniai (hiperkalemija, hipotenzija ir inkstų funkcijos sutrikimai) aliskireno grupėje taip pat pasireiškė dažniau nei placebo grupėje.
Vaikų populiacija
Duomenų apie Pixoroso poveikį vaikams nėra.
Europos vaistų agentūra atleido nuo įpareigojimo pateikti Pixoroso tyrimų su visais vaikų populiacijos pogrupiais duomenis kardiovaskulinių reiškinių profilaktikos ir dislipidemijos bei hipertenzijos gydymo indikacijoms (vartojimo vaikams informacija pateikiama 4.2 skyriuje)
5.2 Farmakokinetinės savybės
Susijusios su rozuvastatinu
Absorbcija
Rozuvastatino pavartojus per burną, didžiausia koncentracija kraujo plazmoje susidaro maždaug po 5 valandų. Absoliutus biologinis prieinamumas yra maždaug 20 %.
Pasiskirstymas
Rozuvastatinas ekstensyviai kaupiasi kepenyse, t. y. pagrindinėje cholesterolio sintezės ir MTL cholesterolio klirenso vietoje. Rozuvastatino pasiskirstymo tūris yra maždaug 134 litrai. Maždaug 90 % rozuvastatino prisijungia prie kraujo plazmos baltymų, daugiausia albumino.
Biotransformacija
Metabolizuojama nedidelė rozuvastatino dalis (maždaug 10 %). Metabolizmo tyrimų in vitro su žmogaus kepenų ląstelėmis (hepatocitais) rezultatai rodo, kad rozuvastatinas yra silpnas citochromo P450 fermentais paremto metabolizmo sistemos substratas. Svarbiausias rozuvastatino metabolizme dalyvaujantis izofermentas yra CYP2C9, mažiau svarbūs – CYP2C19, CYP3A4 ir CYP2D6. Svarbiausi identifikuoti metabolitai yra Ndesmetilo ir laktono metabolitai. Ndesmetilo metabolito aktyvumas yra maždaug 50 % mažesnis už rozuvastatino, o laktono metabolitas laikomas kliniškai neaktyviu. Daugiau kaip 90 % kraujotakoje esančio HMG-KoA reduktazės inhibitorių aktyvumo priklauso nuo rozuvastatino.
Eliminacija
Maždaug 90 % rozuvastatino dozės (absorbuotos ir neabsorbuotos veikliosios medžiagos) išsiskiria nepakitusiu pavidalu su išmatomis, likusi dalis išsiskiria su šlapimu. Su šlapimu pašalinama maždaug 5 % dozės nepakitusiu pavidalu. Pusinės eliminacijos iš kraujo plazmos laikas yra maždaug 20 valandų. Vartojant didesnes dozes, pusinės eliminacijos laikas nepailgėja. Klirenso kraujo plazmoje geometrinis vidurkis yra maždaug 50 l/val. (variacijos koeficientas – 21,7 %). Rozuvastatino, kaip ir kitokių HMG-KoA reduktazės inhibitorių, kaupimuisi kepenyse svarbus membranos nešiklis OATP-C. Be to, šis nešiklis svarbus rozuvastatino eliminacijai kepenyse.
Tiesinis / netiesinis pobūdis
Rozuvastatino sisteminė ekspozicija didėja proporcingai dozės dydžiui. Vartojant kartotines paros dozes, farmakokinetikos parametrai nekinta.
Amžius ir lytis
Amžius ir lytis kliniškai reikšmingos įtakos rozuvastatino farmakokinetikai suaugusiųjų organizme neturi.
Rasė
Farmakokinetikos tyrimai parodė, kad azijiečių (japonų, kinų, filipiniečių, vietnamiečių ir korėjiečių) organizme AUC ir Cmax medianos rodmenys būna maždaug 2 kartus didesni, palyginti su europidų rodmenimis. Azijiečių indų organizme AUC ir Cmax mediana būna maždaug 1,3 karto didesnė. Populiacijos farmakokinetikos analizė kliniškai reikšmingų farmakokinetikos skirtumų europidų ir juodaodžių rasės pacientų organizme neparodė.
Sutrikusi inkstų funkcija
Tyrimo, kuriame dalyvavo pacientai, kuriems buvo įvairaus sunkumo inkstų funkcijos sutrikimas, metu lengva arba vidutinio sunkumo inkstų liga įtakos rozuvastatino bei N-desmetilo metabolito koncentracijai kraujo plazmoje nedarė. Pacientų, kuriems buvo sunkus inkstų funkcijos sutrikimas (kreatinino klirensas <30 ml/min.), kraujo plazmoje rozuvastatino koncentracija buvo 3 kartus didesnė, N-desmetilo metabolito koncentracija – 9 kartus didesnė, palyginti su sveikų savanorių rodmenimis. Hemodializėmis gydomų pacientų kraujo plazmoje rozuvastatino koncentracija nusistovėjus pusiausvyrinei apykaitai buvo maždaug 50 % didesnė, palyginti su sveikų savanorių rodmeniu.
Sutrikusi kepenų funkcija
Tyrimo, kuriame dalyvavo pacientai, kuriems buvo įvairaus sunkumo kepenų funkcijos sutrikimas, metu pacientams, kurių įvertinimas pagal Child-Pugh skalę buvo 7 balai arba mažesnis, organizme rozuvastatino ekspozicija nepadidėjo. Dviejų tiriamųjų, kurių įvertinimas pagal Child-Pugh skalę buvo 8 ir 9 balai, organizme sisteminė rozuvastatino ekspozicija buvo mažiausiai 2 kartus didesnė, palyginti su asmenų, kurių įvertinimas pagal Child-Pugh skalę buvo mažesnis, rodmenimis. Pacientų, kurių įvertinimas pagal Child-Pugh skalę buvo didesnis kaip 9 balai, gydymo rozuvastatinu patirties nėra.
Genetinis polimorfizmas
HMG-KoA reduktazės inhibitorių, įskaitant rozuvastatiną, pasiskirstyme organizme dalyvauja pernašos baltymai OATP1B1 ir BCRP. Pacientams, turintiems SLCO1B1 (OATP1B1) ir (arba) ABCG2 (BCRP) genetinį polimorfizmą, yra rozuvastatino ekspozicijos padidėjimo rizika. Genotipai SLCO1B1 c.521CC ir ABCG2 c.421AA (individualus polimorfizmas) yra susiję su didesne rozuvastatino ekspozicija (AUC) negu SLCO1B1 c.521TT ir ABCG2 c.421CC genotipai. Šis specifinių genotipų nustatymas nėra paplitęs klinikinėje praktikoje, tačiau, jei turima informacijos, kad pacientui būdingas minėtas polimorfizmas, rekomenduojama vartoti mažesnę rozuvastatino paros dozę.
Susijusios su perindopriliu
Absorbcija
Per burną pavartoto perindoprilio absorbcija yra greita, didžiausia koncentracija pasiekiama per 1 valandą. Perindoprilio pusinės eliminacijos iš kraujo plazmos laikas yra 1 valanda.
Biotransformacija
Perindoprilis yra provaistas. 27 % suvartotos perindoprilio dozės patenka į kraujotaką kaip veiklusis metabolitas perindoprilatas. Be veikliojo perindoprilato, dar susidaro penki metabolitai, visi jie neaktyvūs. Didžiausia perindoprilato koncentracija kraujo plazmoje pasiekiama per 3–4 valandas.
Kadangi maistas sumažina perindoprilio virtimą perindoprilatu, tai yra biologinį prieinamumą, tertbutilamino perindoprilį reikia vartoti paros dozę išgeriant iš karto ryte prieš valgį.
Tiesinis / netiesinis pobūdis
Tarp perindoprilio dozės ir jo ekspozicijos kraujo plazmoje nustatyta tiesinė priklausomybė.
Pasiskirstymas
Nesujungto perindoprilato pasiskirstymo tūris yra maždaug 0,2 l/kg kūno svorio. Prie kraujo plazmos baltymų (daugiausia prie angiotenziną konvertuojančio fermento) prisijungia 20% perindoprilato, bet jungimasis priklauso nuo koncentracijos.
Eliminacija
Perindoprilatas išskiriamas su šlapimu, galutinis laisvosios frakcijos pusinės eliminacijos laikas yra maždaug 17 valandų, pusiausvyrinė apykaita nusistovi per 4 paras.
Senyviems pacientams
Perindoprilato eliminacija iš senyvų bei širdies ar inkstų nepakankamumu sergančių pacientų organizmo būna lėtesnė.
Sutrikusi inkstų funkcija
Jei yra inkstų nepakankamumas, dozę rekomenduojama koreguoti atsižvelgiant į sutrikimo sunkumą (kreatinino klirensą).
Perindoprilato klirensas dializės metu yra 70 ml/min.
Ciroze sergantys pacientai
Pacientų, sergančių kepenų ciroze, organizme perindoprilio kinetika pakinta: pradinės medžiagos kepenų klirensas sumažėja perpus. Vis dėlto susidarančio perindoprilato kiekis nesumažėja, todėl dozės koreguoti nereikia (žr. 4.2 ir 4.4 skyrius).
5.3 Ikiklinikinių saugumo tyrimų duomenys
Ikiklinikinių Pixoroso tyrimų neatlikta.
Susiję su rozuvastatinu
Įprastų farmakologinio saugumo, genotoksiškumo ir galimo kancerogeniškumo ikiklinikinių tyrimų duomenys specifinio pavojaus žmogui nerodo. Specifinių poveikio hERG tyrimų neatlikta. Nepageidaujamos reakcijos, kurių nepastebėta klinikinių tyrimų metu, bet kurių pasireiškė gyvūnams, kai ekspozicija buvo panaši į klinikinę, yra kartotinių dozių toksinio poveikio tyrimų metu nustatyti (tikėtina, kad dėl rozuvastatino farmakologinio poveikio) pelių ir žiurkių kepenų histopatologiniai pokyčiai bei silpnesnis poveikis šunų (bet ne beždžionių) tulžies pūslei. Be to, stebėtas didesnių dozių toksinis poveikis beždžionių ir šunų sėklidėms. Nustatytas toksinis poveikis žiurkių reprodukcijai: vartojant patelei toksinį poveikį sukeliančias dozes, kai sisteminė ekspozicija kelis kartus viršijo terapinę, nustatytas mažesnis palikuonių vados dydis, jauniklių kūno svoris ir išgyvenamumas.
Susiję su perindopriliu
Lėtinis toksinis poveikis
Lėtinio toksinio per burną pavartoto preparato poveikio tyrimų su žiurkėmis ir beždžionėmis metu nustatytas organas taikinys buvo inkstai, jiems sukeltas pažeidimas buvo grįžtamas.
Toksinis poveikis reprodukcijai ir poveikis vaisingumui
Toksinio poveikio reprodukcijai tyrimų metu žiurkėms, pelėms, triušiams ir beždžionėms embriotoksinio ir teratogeninio poveikio požymių neatsirado. Vis dėlto įrodyta, jog angiotenziną konvertuojančio fermento inhibitoriai (kaip vaistinių preparatų klasė) vėlyvosios vaisiaus vystymosi fazės metu sukelia nepalankų poveikį. Graužikams ir triušiams toks poveikis sukėlė vaisiaus žūtį ir sklaidos trūkumų (inkstų pažaidą), daugiau jauniklių nugaišdavo perinataliniu ir postnataliniu laikotarpiu. Neigiamo poveikio žiurkių patinų ar patelių vislumui nenustatyta.
Kancerogeninis ir mutageninis poveikis
Tyrimų in vivo bei in vitro metu mutageninio poveikio nepastebėta. Kancerogeninio poveikio ilgalaikių tyrimų su žiurkėmis ir pelėmis metu nepastebėta.
6. FARMACINĖ INFORMACIJA
6.1 Pagalbinių medžiagų sąrašas
Tabletės branduolys
Mikrokristalinė celiuliozė
Krospovidonas (A tipo)
Bevandenis koloidinis silicio dioksidas
Magnio stearatas (E470b)
Tabletės plėvelė
Pixoroso 10 mg/4 mg plėvele dengtos tabletės
Polivinilo alkoholis
Makrogolis 3350
Titano dioksidas (E171)
Talkas
Pixoroso 10 mg/8 mg plėvele dengtos tabletės
Polivinilo alkoholis
Makrogolis 3350
Titano dioksidas (E171)
Talkas
Geltonasis geležies oksidas (E172)
Pixoroso 20 mg/4 mg plėvele dengtos tabletės
Polivinilo alkoholis
Makrogolis 3350
Titano dioksidas (E171)
Talkas
Geltonasis geležies oksidas (E172)
Raudonasis geležies oksidas (E172)
Pixoroso 20 mg/4 mg plėvele dengtos tabletės
Polivinilo alkoholis
Makrogolis 3350
Titano dioksidas (E171)
Talkas
Geltonasis geležies oksidas (E172)
Raudonasis geležies oksidas (E172)
Juodasis geležies oksidas (E172)
6.2 Nesuderinamumas
Duomenys nebūtini.
6.3 Tinkamumo laikas
2 metai.
6.4 Specialios laikymo sąlygos
Šio vaistinio preparato laikymui specialių temperatūros sąlygų nereikalaujama.
Laikyti gamintojo pakuotėje, kad vaistinis preparatas būtų apsaugotas nuo šviesos ir drėgmės.
6.5 Talpyklės pobūdis ir jos turinys
Lizdinė plokštelė (OPA / aliuminio / PVC // aliuminio): 10, 30, 60, 90 arba 100 plėvele dengtų tablečių kartono dėžutėje.
Gali būti tiekiamos ne visų dydžių pakuotės.
6.6 Specialūs reikalavimai atliekoms tvarkyti
Nesuvartotą vaistinį preparatą ar atliekas reikia tvarkyti laikantis vietinių reikalavimų.
7. REGISTRUOTOJAS
KRKA, d.d., Novo mesto
Šmarješka cesta 6
8501 Novo mesto
Slovėnija
8. REGISTRACIJOS PAŽYMĖJIMO NUMERIS (-IAI)
10 mg/ 4 mg
LT/1/25/5773/001 – N10
LT/1/25/5773/002 – N30
LT/1/25/5773/003 – N60
LT/1/25/5773/004 – N90
LT/1/25/5773/005 – N100
10 mg/ 8 mg
LT/1/25/5774/001 – N10
LT/1/25/5774/002 – N30
LT/1/25/5774/003 – N60
LT/1/25/5774/004 – N90
LT/1/25/5774/005 – N100
20 mg/ 4 mg
LT/1/25/5775/001 – N10
LT/1/25/5775/002 – N30
LT/1/25/5775/003 – N60
LT/1/25/5775/004 – N90
LT/1/25/5775/005 – N100
20 mg/ 8 mg
LT/1/25/5776/001 – N10
LT/1/25/5776/002 – N30
LT/1/25/5776/003 – N60
LT/1/25/5776/004 – N90
LT/1/25/5776/005 – N100
9. REGISTRAVIMO / PERREGISTRAVIMO DATA
Registravimo data 2025 m. gegužės 5 d.
10. TEKSTO PERŽIŪROS DATA
2025 m. gegužės 5 d.
Išsami informacija apie šį vaistinį preparatą pateikiama Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos tinklalapyje https://vvkt.lrv.lt/lt/.
II PRIEDAS
REGISTRACIJOS SĄLYGOS
A. GAMINTOJAS (-AI), ATSAKINGAS (-I) UŽ SERIJŲ IŠLEIDIMĄ
B. TIEKIMO IR VARTOJIMO SĄLYGOS AR APRIBOJIMAI
A. GAMINTOJAS (-AI), ATSAKINGAS (-I) UŽ SERIJŲ IŠLEIDIMĄ
Gamintojo (-ų), atsakingo (-ų) už serijų išleidimą, pavadinimas (-ai) ir adresas (-ai)
KRKA, d.d., Novo mesto
Šmarješka cesta 6
8501 Novo mesto
Slovėnija
arba
TAD Pharma GmbH
Heinz-Lohmann - Straβe 5
27472 Cuxhaven
Vokietija
Su pakuote pateikiamame lapelyje nurodomas gamintojo, atsakingo už konkrečios serijos išleidimą, pavadinimas ir adresas.
B. TIEKIMO IR VARTOJIMO SĄLYGOS AR APRIBOJIMAI
Receptinis vaistinis preparatas.
III PRIEDAS
ŽENKLINIMAS IR PAKUOTĖS LAPELIS
A. ŽENKLINIMAS
INFORMACIJA ANT IŠORINĖS PAKUOTĖS
KARTONO DĖŽUTĖ
1. VAISTINIO PREPARATO PAVADINIMAS
Pixoroso 10 mg/4 mg plėvele dengtos tabletės
Pixoroso 10 mg/8 mg plėvele dengtos tabletės
Pixoroso 20 mg/4 mg plėvele dengtos tabletės
Pixoroso 20 mg/8 mg plėvele dengtos tabletės
rozuvastatinas/perindoprilio tert-butilaminas
2. VEIKLIOJI (-IOSIOS) MEDŽIAGA (-OS) IR JOS (-Ų) KIEKIS (-IAI)
Kiekvienoje plėvele dengtoje tabletėje yra 10 mg rozuvastatino (rozuvastatino kalcio druskos pavidalu) ir 4 mg perindoprilio tert-butilamino.
Kiekvienoje plėvele dengtoje tabletėje yra 10 mg rozuvastatino (rozuvastatino kalcio druskos pavidalu) ir 8 mg perindoprilio tert-butilamino.
Kiekvienoje plėvele dengtoje tabletėje yra 20 mg rozuvastatino (rozuvastatino kalcio druskos pavidalu) ir 4 mg perindoprilio tert-butilamino.
Kiekvienoje plėvele dengtoje tabletėje yra 20 mg rozuvastatino (rozuvastatino kalcio druskos pavidalu) ir 8 mg perindoprilio tert-butilamino.
3. PAGALBINIŲ MEDŽIAGŲ SĄRAŠAS
4. FARMACINĖ FORMA IR KIEKIS PAKUOTĖJE
Plėvele dengta tabletė.
10 plėvele dengtų tablečių
30 plėvele dengtų tablečių
50 plėvele dengtų tablečių
60 plėvele dengtų tablečių
90 plėvele dengtų tablečių
100 plėvele dengtų tablečių
5. VARTOJIMO METODAS IR BŪDAS (-AI)
Prieš vartojimą perskaitykite pakuotės lapelį.
Vartoti per burną.
6. SPECIALUS ĮSPĖJIMAS, KAD VAISTINĮ PREPARATĄ BŪTINA LAIKYTI VAIKAMS NEPASTEBIMOJE IR NEPASIEKIAMOJE VIETOJE
Laikyti vaikams nepastebimoje ir nepasiekiamoje vietoje.
7. KITAS (-I) SPECIALUS (-ŪS) ĮSPĖJIMAS (-AI) (JEI REIKIA)
8. TINKAMUMO LAIKAS
EXP {mm/MMMM}
9. SPECIALIOS LAIKYMO SĄLYGOS
Laikyti gamintojo pakuotėje, kad vaistas būtų apsaugotas nuo šviesos ir drėgmės.
10. SPECIALIOS ATSARGUMO PRIEMONĖS DĖL NESUVARTOTO VAISTINIO PREPARATO AR JO ATLIEKŲ TVARKYMO (JEI REIKIA)
11. REGISTRUOTOJO PAVADINIMAS IR ADRESAS
KRKA, d.d., Novo mesto
Šmarješka cesta 6
8501 Novo mesto
Slovėnija
12. REGISTRACIJOS PAŽYMĖJIMO NUMERIS (-IAI)
<10 mg/ 4 mg>
LT/1/25/5773/001 – N10
LT/1/25/5773/002 – N30
LT/1/25/5773/003 – N60
LT/1/25/5773/004 – N90
LT/1/25/5773/005 – N100
<10 mg/ 8 mg>
LT/1/25/5774/001 – N10
LT/1/25/5774/002 – N30
LT/1/25/5774/003 – N60
LT/1/25/5774/004 – N90
LT/1/25/5774/005 – N100
<20 mg/ 4 mg>
LT/1/25/5775/001 – N10
LT/1/25/5775/002 – N30
LT/1/25/5775/003 – N60
LT/1/25/5775/004 – N90
LT/1/25/5775/005 – N100
<20 mg/ 8 mg>
LT/1/25/5776/001 – N10
LT/1/25/5776/002 – N30
LT/1/25/5776/003 – N60
LT/1/25/5776/004 – N90
LT/1/25/5776/005 – N100
13. SERIJOS NUMERIS
Lot
14. PARDAVIMO (IŠDAVIMO) TVARKA
Receptinis vaistas
15. VARTOJIMO INSTRUKCIJA
16. INFORMACIJA BRAILIO RAŠTU
Pixoroso 10 mg/4 mg
Pixoroso 10 mg/8 mg
Pixoroso 20 mg/4 mg
Pixoroso 20 mg/8 mg
17. UNIKALUS IDENTIFIKATORIUS – 2D BRŪKŠNINIS KODAS
2D brūkšninis kodas su nurodytu unikaliu identifikatoriumi.
18. UNIKALUS IDENTIFIKATORIUS – ŽMONĖMS SUPRANTAMI DUOMENYS
PC
SN
NN
MINIMALI INFORMACIJA ANT LIZDINIŲ PLOKŠTELIŲ ARBA DVISLUOKSNIŲ JUOSTELIŲ
LIZDINĖ PLOKŠTELĖ
1. VAISTINIO PREPARATO PAVADINIMAS
Pixoroso 10 mg/4 mg plėvele dengtos tabletės
Pixoroso 10 mg/8 mg plėvele dengtos tabletės
Pixoroso 20 mg/4 mg plėvele dengtos tabletės
Pixoroso 20 mg/8 mg plėvele dengtos tabletės
rozuvastatinas/perindoprilio tert-butilaminas
2. REGISTRUOTOJO PAVADINIMAS
KRKA
3. TINKAMUMO LAIKAS
EXP (mm/MMMM)
4. SERIJOS NUMERIS
Lot
5. KITA
B. PAKUOTĖS LAPELIS
Pakuotės lapelis: informacija pacientui
Pixoroso 10 mg/4 mg plėvele dengtos tabletės
Pixoroso 10 mg/8 mg plėvele dengtos tabletės
Pixoroso 20 mg/4 mg plėvele dengtos tabletės
Pixoroso 20 mg/8 mg plėvele dengtos tabletės
rozuvastatinas/perindoprilio tert-butilaminas
Atidžiai perskaitykite visą šį lapelį, prieš pradėdami vartoti vaistą, nes jame pateikiama Jums svarbi informacija.
Neišmeskite šio lapelio, nes vėl gali prireikti jį perskaityti.
Jeigu kiltų daugiau klausimų, kreipkitės į gydytoją arba vaistininką.
Šis vaistas skirtas tik Jums, todėl kitiems žmonėms jo duoti negalima. Vaistas gali jiems pakenkti (net tiems, kurių ligos požymiai yra tokie patys kaip Jūsų).
Jeigu pasireiškė šalutinis poveikis (net jeigu jis šiame lapelyje nenurodytas), kreipkitės į gydytoją arba vaistininką. Žr. 4 skyrių.
Apie ką rašoma šiame lapelyje?
1. Kas yra Pixoroso ir kam jis vartojamas
2. Kas žinotina prieš vartojant Pixoroso
3. Kaip vartoti Pixoroso
4. Galimas šalutinis poveikis
5. Kaip laikyti Pixoroso
6. Pakuotės turinys ir kita informacija
1. Kas yra Pixoroso ir kam jis vartojamas
Vienoje Pixoroso plėvele dengtoje tabletėje yra dvi veikliosios medžiagos: rozuvastatinas ir perindoprilis.
Rozuvastatinas padeda kontroliuoti aukštą cholesterolio kiekį kraujyje. Perindoprilis padeda kontroliuoti aukštą kraujospūdį (hipertenziją).
Pixoroso skiriamas suaugusiems pacientams aukšto kraujospūdžio (hipertenzijos) ir kartu padidėjusio cholesterolio kiekio gydymui. Pacientai, kurie jau vartoja rozuvastatiną ir perindoprilį atskiromis tabletėmis, vietoj jų gali vartoti vieną Pixoroso tabletę, kurioje yra abiejų veikliųjų medžiagų.
2. Kas žinotina prieš vartojant Pixoroso
Pixoroso vartoti draudžiama:
jeigu yra alergija rozuvastatinui, perindopriliui, bet kuriam kitam AKF inhibitoriui arba bet kuriai pagalbinei šio vaisto medžiagai (jos išvardytos 6 skyriuje);
jeigu ankstesnio AKF inhibitorių vartojimo metu buvo atsiradę tokių simptomų kaip švokštimas, veido, liežuvio ar gerklės patinimas, stiprus niežėjimas arba sunkus odos išbėrimas, arba jei Jums ar Jūsų giminaičiams tokių simptomų buvo atsiradę bet kokiomis kitomis aplinkybėmis (būklė, vadinama angioneurozine edema);
jeigu sergate liga, kuri pažeidžia kepenis, įskaitant bet kokius dėl neaiškios priežasties atsiradusius nenormalius kepenų funkcijos kraujo tyrimų rezultatus;
jeigu yra sunkus inkstų funkcijos sutrikimas;
jeigu yra inkstų sutrikimų, kuomet sumažėja inkstų aprūpinimas krauju (inksto arterijos stenozė);
jeigu Jums atliekama dializė arba bet kuri kita kraujo filtravimo procedūra. Pixoroso gali Jums netikti, tai priklauso nuo naudojamo prietaiso;
jeigu kartojasi arba dėl neaiškių priežasčių atsiranda raumenų maudimas arba skausmas;
jeigu vartojate sofosbuviro/velpatasviro/voksilapreviro derinį (vartojamą kepenų virusinei infekcijai, vadinamai hepatitu C, gydyti);
jeigu vartojate vaistą, vadinamą ciklosporinu (jo vartojama, pvz., po organų persodinimo);
jeigu sergate cukriniu diabetu arba Jūsų inkstų funkcija sutrikusi ir Jums skirtas kraujospūdį mažinantis vaistas, kurio sudėtyje yra aliskireno;
jeigu vartojote arba šiuo metu vartojate sakubitrilo ir valsartano derinį (vaistą nuo širdies nepakankamumo), nes padidėja angioneurozinės edemos (staigaus patinimo po oda tokiose vietose kaip gerklė) rizika (žr. „Įspėjimai ir atsargumo priemonės“ ir „Kiti vaistai ir Pixoroso“);
jeigu esate nėščia arba maitinate krūtimi. Jeigu pastojote vartodama Pixoroso, nedelsdama nutraukite vaisto vartojimą ir kreipkitės į gydytoją. Moterys, vartodamos Pixoroso, turi saugotis pastoti, naudodamos tinkamas kontracepcijos priemones.
Įspėjimai ir atsargumo priemonės
Pasitarkite su gydytoju arba vaistininku, prieš pradėdami vartoti Pixoroso:
jeigu yra kepenų sutrikimų;
jeigu Jums kartojasi arba dėl neaiškių priežasčių pasireiškia raumenų maudimas arba skausmas, Jums ar Jūsų kraujo giminaičiams yra buvę raumenų sutrikimų arba kitų cholesterolio kiekį mažinančių vaistų vartojimo metu yra buvę raumenų sutrikimų. Nedelsdami pasakykite gydytojui, jei Jums pasireikš neaiškių priežasčių sukeltas raumenų maudimas ar skausmas, ypač jei tuo pat metu pasijusite blogai ar sukarščiuosite. Be to, pasakykite gydytojui arba vaistininkui, jei Jums pasireikš išliekantis raumenų silpnumas;
jeigu sergate arba sirgote miastenija (liga, sukeliančia bendrą raumenų silpnumą, kai kuriais atvejais įskaitant kvėpavimui naudojamus raumenis) arba akių miastenija (liga, sukeliančia akių raumenų silpnumą), nes statinai kartais gali sukelti arba pasunkinti miasteniją (žr. 4 skyrių);
jeigu reguliariai piktnaudžiaujate alkoholiu;
jeigu Jums po rozuvastatino ar kitų susijusių vaistų buvo atsiradęs sunkus odos išbėrimas ar odos lupimasis, pūslių atsiradimas ir (arba) burnos išopėjimas;
jeigu sergate kolageno (kraujagyslių) liga (jungiamojo audinio liga), pvz., sistemine raudonąja vilklige arba sklerodermija;
jeigu este azijiečių (japonų, kinų, filipiniečių, vietnamiečių, korėjiečių ir indų) kilmės. Gydytojui reikės parinkti Jums tinkamą pradinę rozuvastatino dozę;
jeigu esate juodaodis, nes gali būti didesnė angioneurozinės edemos pasireiškimo rizika ir šis vaistas gali ne taip veiksmingai mažinti kraujospūdį, palyginti su nejuodaodžiais pacientais;
jeigu esate vyresni nei 70 metų (nes gydytojas turi parinkti Jums tinkamą pradinę rozuvastatino dozę);
jeigu yra bet kokių kitokių širdies sutrikimų;
jeigu yra aortos stenozė (svarbiausios iš širdies išeinančios kraujagyslės susiaurėjimas), hipertrofinė kardiomiopatija (širdies raumens liga) arba inksto arterijos stenozė (inkstą krauju aprūpinančios arterijos susiaurėjimas);
jeigu sergate inkstų liga arba esate gydomas dializėmis;
jeigu yra sunkus kvėpavimo nepakankamumas;
jeigu sergate cukriniu diabetu;
jeigu Jūsų skydliaukės funkcija sutrikusi;
jeigu yra nenormaliai padidėjęs hormono, vadinamo aldosteronu, kiekis kraujyje (pirminis aldosteronizmas);
jeigu vartojate kitų vaistų, vadinamų fibratais, cholesterolio kiekiui mažinti. Atidžiai perskaitykite šį lapelį, net jei anksčiau jau vartojote kitų vaistų nuo padidėjusio cholesterolio kiekio;
jeigu vartojate vaistų nuo ŽIV sukeltos infekcijos, pvz., ritonaviro su lopinaviru ir (arba) atazanaviru (žr. poskyrį „Kiti vaistai ir Pixoroso“);
jeigu ribojate druskos kiekį maiste arba vartojate druskų pakaitalų, kuriuose yra kalio.
Jeigu vartojate kurį nors iš šių vaistų didelio kraujospūdžio ligai gydyti:
angiotenzino II receptorių blokatorių (ARB) (vadinamąjį sartaną, pavyzdžiui, valsartaną, telmisartaną, irbesartaną), ypač jei yra su cukriniu diabetu susijusių inkstų sutrikimų;
aliskireną.
Jūsų gydytojas gali reguliariai tirti inkstų funkciją, kraujospūdį ir elektrolitų (pvz., kalio) kiekį kraujyje.
Taip pat žiūrėkite informaciją, pateiktą poskyryje „Pixoroso vartoti draudžiama“.
Jeigu vartojate arba paskutinių 7 dienų laikotarpiu vartojote geriamosios ar injekuojamosios fuzido rūgšties (vaisto nuo bakterijų sukeltos infekcinės ligos): fuzido rūgšties ir rozuvastatino derinys gali sukelti sunkių raumenų sutrikimų (rabdomiolizę) (žr. poskyrį „Kiti vaistai ir Pixoroso“).
Jeigu vartojate kurį nors iš šių vaistų, gali padidėti angioneurozinės edemos pasireiškimo rizika:
racekadotrilo (vartojama viduriavimui gydyti);
sirolimuzo, everolimuzo, temsirolimuzo ir kitų vaistų, priklausančių vadinamųjų mTOR inhibitorių klasei (jų vartojama siekiant išvengti persodintų organų atmetimo bei vėžiui gydyti);
sakubitrilo (tiekiamas kaip fiksuotos dozės derinys su valsartanu), vartojamą ilgalaikiam širdies nepakankamumui gydyti;
linagliptino, saksagliptino, sitagliptino, vildagliptino ir kitų vaistų, priklausančių vadinamųjų gliptinų klasei (jie vartojami cukriniam diabetui gydyti).
Pranešta apie angioneurozinės edemos (sunkios alerginės reakcijos su veido, lūpų, liežuvio ar gerklės patinimu bei pasunkėjusiu rijimu ar kvėpavimu) atvejus pacientams, gydytiems AKF inhibitoriais, įskaitant perindoprilį. Tai gali įvykti bet kuriuo gydymo metu. Jei Jums atsirado tokių simptomų, nedelsdami nutraukite Pixoroso vartojimą ir kreipkitės į gydytoją. Taip pat žr. 4 skyrių.
Jeigu vartojate Pixoroso, turite informuoti gydytoją ar medicinos personalą:
jeigu pasireiškia sausas kosulys;
jeigu Jums bus sukeliama anestezija ir (arba) atliekama operacija;
jeigu neseniai viduriavote ar vėmėte arba jeigu organizme stokojama skysčio (yra dehidratacija);
jeigu Jums bus atliekama dializė ar mažo tankio lipidų(MTL) aferezė (cholesterolio pašalinimas iš kraujo naudojant tam tikrą prietaisą);
jeigu bus atliekamas jautrumą mažinantis gydymas, kad alerginės reakcijos į bičių ar vapsvų įgėlimus nebūtų tokios sunkios.
Pranešta apie su rozuvastatino vartojimu susijusias sunkias odos reakcijas, įskaitant Stivenso-Džonsono sindromą ir reakciją į vaistą su eozinofilija ir sisteminiais simptomais (DRESS). Jeigu atsiranda bet kuris iš 4 skyriuje aprašytų simptomų, nutraukite Pixoroso vartojimą ir nedelsdami kreipkitės į medikus.
Nedidelei daliai žmonių statinai gali pažeisti kepenis. Tai nustatoma atliekant paprastą tyrimą, kuris parodo kepenų fermentų aktyvumo kraujyje padidėjimą. Dėl šios priežasties gydytojas paprastai atliks tokį kraujo tyrimą (kepenų funkcijos tyrimą) prieš pradedant gydymą Pixoroso ir gydymo Pixoroso metu.
Šio vaisto vartojimo metu gydytojas atidžiai stebės Jūsų būklę, jei sergate cukriniu diabetu arba yra jo pasireiškimo rizika. Cukrinio diabeto pasireiškimo rizika yra didesnė, jei kraujyje yra didelis cukraus ir riebalų kiekis arba Jūsų kūno svoris ar kraujospūdis yra per didelis.
Vaikams ir paaugliams
Pixoroso vaikams ir paaugliams vartoti negalima.
Kiti vaistai ir Pixoroso
Jeigu vartojate ar neseniai vartojote kitų vaistų arba dėl to nesate tikri, apie tai pasakykite gydytojui arba vaistininkui.
Pixoroso negalima vartoti kartu su:
aliskirenu (vartojamu nuo aukšto kraujospūdžio) pacientams, sergantiems cukriniu diabetu arba inkstų funkcijos sutrikimu;
sakubitrilu ir valsartanu (vartojamais ilgalaikiam širdies nepakankamumo gydymui). Žr. poskyrius „Pixoroso vartoti draudžiama“ ir „Įspėjimai ir atsargumo priemonės“;
sofosbuviru / velpatasviru / voksilapreviru (vartojamais virusinei kepenų infekcijai, vadinamai hepatitu C, gydyti);
ciklosporinu (vartojamu, pavyzdžiui, po organų persodinimo).
Gydymui Pixoroso gali turėti įtakos kiti vaistai. Gydytojui gali tekti pakeisti dozę ir (arba) imtis kitų atsargumo priemonių. Tokie vaistai yra:
kiti vaistai aukšto kraujospūdžio gydymui, įskaitant angiotenzino II receptorių blokatorius (ARB), aliskireną (taip pat žiūrėkite informaciją, pateiktą poskyriuose „Pixoroso vartoti draudžiama“ ir „Įspėjimai ir atsargumo priemonės“) ar diuretikus (vaistus, kurie didina inkstuose išskiriamo šlapimo kiekį);
kalį organizme sulaikantys vaistai (pvz., triamterenas, amiloridas), kalio papildai arba druskos pakaitalai, kurių sudėtyje yra kalio, kiti vaistai, kurie gali padidinti kalio kiekį organizme (pvz., heparinas, t. y. vaistas, vartojamas kraujui skystinti, kad nesusidarytų krešulių; trimetoprimas ir kartu su juo vartojamas trimoksazolas, dar vadinami trimetoprimu/sulfametoksazolu, skirti bakterijų sukeltoms infekcinėms ligoms gydyti);
kalį organizme sulaikantys vaistai, vartojami širdies nepakankamumui gydyti: eplerenonas ir spironolaktonas, kai dozės yra nuo 12,5 mg iki 50 mg per parą;
litis manijai ar depresijai gydyti;
nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo (pvz., ibuprofenas) skausmui malšinti arba didelės dozės acetilsalicilo rūgšties, t. y. medžiagos, esančios daugelyje vaistų, vartojamų skausmui malšinti, karščiavimui mažinti ir kraujo krešėjimui slopinti;
vaistai cukriniam diabetui gydyti (pvz., insulinas, metforminas ar gliptinai);
baklofenas (vartojamas raumenų sustingimui gydyti sergant tokiomis ligomis kaip išsėtinė sklerozė);
vaistai psichikos sutrikimams, tokiems kaip depresija, nerimas, šizofrenija ir kt., gydyti (pvz., tricikliai antidepresantai, antipsichotikai);
imunosupresantai (vaistai, slopinantys organizmo gynybinį mechanizmą), vartojami autoimuniniams sutrikimams gydyti arba po organų persodinimo operacijos (pvz., ciklosporinas, takrolimuzas);
estramustinas (vartojamas vėžiui gydyti);
- vaistai, kurie dažniausiai vartojami viduriavimui gydyti (racekadotrilis) arba persodintų organų atmetimui išvengti (sirolimuzas, everolimuzas, temsirolimuzas ir kiti vaistai, priklausantys vadinamųjų mTor inhibitorių grupei). Žr. poskyrį „Įspėjimai ir atsargumo priemonės“;
alopurinolis (vartojamas podagrai gydyti);
prokainamidas (vartojamas nereguliariam širdies plakimui gydyti);
- kraujagysles plečiantys vaistai, įskaitant nitratus (vaistai, plečiantys kraujagysles);
vaistai, vartojami žemam kraujospūdžiui, šokui ar astmai gydyti (pvz., efedrinas, noradrenalinas ar adrenalinas);
aukso druskos, ypač leidžiamos į veną (vartojamos reumatoidinio artrito simptomams gydyti).
Jeigu vartojate ar neseniai vartojote kitų vaistų arba dėl to nesate tikri, apie tai pasakykite gydytojui arba vaistininkui.
Pasakykite savo gydytojui, jeigu vartojate bet kurį iš toliau išvardytų vaistų:
varfarino, klopidogrelio ar tikagreloro (arba bet kurio kito vaisto, vartojamo kraujui skystinti);
fibratų (pvz., gemfibrozilio, fenofibrato) arba bet kokio kito vaisto, vartojamo cholesterolio kiekiui mažinti (pvz., ezetimibo);
vaistų nuo virškinimo sutrikimų (vartojamų skrandžio rūgščiai neutralizuoti);
eritromicino (antibiotiko), fuzido rūgšties (antibiotiko - žr. toliau ir poskyrį „Įspėjimai ir atsargumo priemonės“);
geriamųjų kontraceptikų (kontraceptinių tablečių);
regorafenibo ( vartojamo vėžiui gydyti);
darolutamido (vartojamo vėžiui gydyti);
kapmatinibo (vartojamo vėžiui gydyti);
tafamidžio (vartojamo pacientams, sergantiems simptomine polineuropatija);
fostamatinibo (vartojamo mažam trombocitų kiekiui gydyti);
febuksostato (vartojamo padidėjusiam šlapimo rūgšties kiekiui kraujyje koreguoti ir jo padidėjimo profilaktikai);
roksadustato (vartojamo mažakraujystei gydyti);
eltrombopago (vartojamo kraujo sutrikimams gydyti);
dronedarono (vartojamo neritmiškam širdies plakimui gydyti);
itrakonazolo (vartojamo grybelių sukeltoms infekcinėms ligoms gydyti);
teriflunomido (vartojamo išsėtinei sklerozei gydyti);
pakeičiamosios hormonų terapijos vaistų;
bet kurio iš toliau išvardytų vaistų, vartojamų virusų sukeltoms infekcinėms ligoms, įskaitant ŽIV arba hepatito C infekciją, gydyti, atskirai arba kartu (žr. poskyrį „Įspėjimai ir atsargumo priemonės“): ritonaviro, lopinaviro, atazanaviro, ombitasviro, paritapreviro, dasabuviro, simepreviro, grazopreviro, elbasviro, glekapreviro, pibrentasviro, darunaviro, tipranaviro.
Jeigu Jums bakterijų sukeltai infekcinei ligai gydyti reikia vartoti geriamosios fuzido rūgšties, turite laikinai nutraukti šio vaisto vartojimą . Gydytojas Jums pasakys, kada yra saugu atnaujinti Pixoroso vartojimą. Fuzido rūgšties ir Pixoroso derinys retai gali sukelti raumenų silpnumą, jautrumą ar skausmą (rabdomiolizę). Daugiau informacijos apie rabdomiolizę pateikiama 4 skyriuje.
Pixoroso vartojimas su maistu ir gėrimais
Pixoroso geriausia vartoti prieš valgį.
Nėštumas ir žindymo laikotarpis
Jeigu esate nėščia, žindote kūdikį, manote, kad galbūt esate nėščia, arba planuojate pastoti, tai prieš vartodama šį vaistą pasitarkite su gydytoju arba vaistininku.
Jeigu esate nėščia arba maitinate krūtimi, Pixoroso nevartokite.
Jeigu vartodama Pixoroso pastojote, nedelsdama nutraukite jo vartojimą ir kreipkitės į gydytoją.
Moterys Pixoroso vartojimo metu turi saugotis nuo pastojimo, t. y. naudoti tinkamą kontracepcijos priemonę.
Prieš vartodama bet kokį vaistą, pasitarkite su gydytoju arba vaistininku.
Vairavimas ir mechanizmų valdymas
Pixoroso budrumo neveikia, tačiau dėl kraujospūdžio sumažėjimo gali pasireikšti svaigulys ar silpnumas ir tai gali paveikti gebėjimą vairuoti ir valdyti mechanizmus. Rekomenduojama nevairuoti ir nevaldyti mechanizmų tol, kol nesužinosite, kaip Pixoroso veikia Jus.
3. Kaip vartoti Pixoroso
Visada vartokite šį vaistą tiksliai, kaip nurodė gydytojas arba vaisininkas. Jeigu abejojate, kreipkitės į gydytoją arba vaistininką.
Rekomenduojama dozė yra viena tabletė, ji vartojama vieną kartą per parą. Tabletę geriausia išgerti ryte, prieš valgį. Tabletę reikia nuryti užsigeriant stikline vandens.
Gydytojas nuspręs, kokia dozė Jums tinka. Pixoroso skiriamas pacientams, kurie jau vartoja rozuvastatino ir perindoprilio atskiromis tabletėmis.
Ką daryti pavartojus per didelę Pixoroso dozę?
Jei išgėrėte per daug tablečių, nedelsdami kreipkitės į gydytoją arba artimiausios ligoninės skubios pagalbos skyrių. Labiausiai tikėtinas perdozavimo poveikis yra mažas kraujospūdis. Jei kraujospūdis sumažėja reikšmingai (galimi simptomai yra svaigulys ir apalpimas), gali būti naudinga atsigulti ir pakelti aukščiau kojas.
Pamiršus pavartoti Pixoroso
Pixoroso svarbu gerti kasdien, kadangi reguliarus gydymas yra veiksmingesnis. Vis dėlto, jei pamiršote išgerti Pixoroso dozę, kitą dozę gerkite įprastu metu.
Jeigu kiltų daugiau klausimų dėl šio vaisto vartojimo, kreipkitės į gydytoją arba vaistininką.
4. Galimas šalutinis poveikis
Šis vaistas, kaip ir visi kiti, gali sukelti šalutinį poveikį, nors jis pasireiškia ne visiems žmonėms.
Nutraukite vaisto vartojimą ir nedelsdami kreipkitės į gydytoją, jeigu pasireiškia bet kuris toliau išvardytas šalutinis poveikis ar simptomas, kuris gali būti sunkus.
Veido, lūpų, burnos, liežuvio ar gerklės patinimas, kvėpavimo ar rijimo pasunkėjimas (angioneurozinė edema) (žr. 2 skyriaus poskyrį „Įspėjimai ir atsargumo priemonės“) (nedažnai: gali pasireikšti rečiau kaip 1 iš 100 žmonių).
Sunkus svaigulys arba alpimas dėl mažo kraujospūdžio (dažnai: gali pasireikšti rečiau kaip 1 iš 10 žmonių).
Neįprastai dažnas ar neritmiškas širdies plakimas, krūtinės skausmas (krūtinės angina) arba širdies priepuolis (labai retai: gali pasireikšti rečiau kaip 1 iš 10 000 žmonių).
Rankų ar kojų silpnumas, kalbos sutrikimas, kurie gali būti galimo insulto požymiai (labai retai: gali pasireikšti rečiau kaip 1 iš 10 000 žmonių).
Staiga atsiradęs švokštimas, skausmas krūtinėje, dusulys arba kvėpavimo pasunkėjimas (bronchų spazmas) (nedažnai: gali pasireikšti rečiau kaip 1 iš 100 žmonių).
Kasos uždegimas, kuris gali sukelti stiprų pilvo ir nugaros skausmą, susijusį su labai bloga savijauta (labai retai: gali pasireikšti rečiau kaip 1 iš 10 000 žmonių).
Odos ar akių pageltimas (gelta), kuris gali būti hepatito požymis (labai retai: gali pasireikšti rečiau kaip 1 iš 10 000 žmonių).
Odos išbėrimas, kuris dažnai prasideda raudonomis niežtinčiomis dėmėmis ant veido, rankų ar kojų (daugiaformė eritema) (labai retai: gali pasireikšti rečiau kaip 1 iš 10 000 žmonių).
Rausvos neiškilusios į taikinį panašios ar žiedinės dėmės (centre dažnai atsiranda pūslė) liemens srityje, odos lupimasis, opos burnos, gerklės, nosies, lytinių organų ir akių srityje. Prieš tokį sunkų odos išbėrimą gali pasireikšti karščiavimas ir į gripą panašūs simptomai (Stivenso-Džonsono sindromas) (labai retai: gali pasireikšti rečiau kaip 1 iš 10 000 žmonių).
Išplitęs išbėrimas, aukšta kūno temperatūra ir padidėję limfmazgiai (DRESS sindromas arba padidėjusio jautrumo vaistui sindromas) (labai retai: gali pasireikšti rečiau kaip 1 iš 10 000 žmonių).
Be to, nutraukite Pixoroso vartojimą ir nedelsdami kreipkitės į gydytoją, jei pasireiškia neįprastas raumenų maudimas ar skausmas, kuris išlieka ilgiau nei tikėtina. Kaip ir vartojant kitų statinų, labai nedideliam skaičiui žmonių pasireiškė nemalonus poveikis raumenims ir retai atsirado gyvybei pavojų kelti galintis raumenų pažeidimas, vadinamas rabdomiolize.
Pasakykite savo gydytojui, jeigu pasireikš toliau išvardytas šalutinis poveikis.
Dažni šalutinio poveikio reiškiniai (gali pasireikšti rečiau kaip 1 iš 10 asmenų):
cukrinis diabetas. Toks poveikis labiau tikėtinas, jei Jūsų kraujyje yra didelis cukraus ir riebalų kiekis, turite antsvorio ir yra aukštas kraujospūdis. Gydytojas Jus stebės, kol vartosite šį vaistą;
svaigulys, galvos skausmas, badymo ir dilgčiojimo pojūtis, skonio pojūčio sutrikimai;
regėjimo sutrikimai, svaigimas, ūžesys ausyse (triukšmo pojūtis ausyse);
galvos svaigimas dėl mažo kraujospūdžio;
kosulys, dusulys (dispnėja);
pilvo skausmas, vidurių užkietėjimas, laisvi viduriai (viduriavimas), dispepsija arba virškinimo sutrikimas, pykinimas, vėmimas;
alerginės reakcijos (pvz., odos išbėrimas, niežulys);
raumenų mėšlungis, raumenų skausmas;
silpnumo pojūtis.
Nedažni šalutinio poveikio reiškiniai (gali pasireikšti rečiau kaip 1 iš 100 asmenų):
per didelis eozinofilų (baltųjų kraujo ląstelių rūšies) kiekis;
hipoglikemija (labai mažas cukraus kiekis kraujyje) cukriniu diabetu sergantiems pacientams, didelis kalio kiekis kraujyje (po gydymo nutraukimo kalio kiekis vėl tampa normalus); mažas natrio kiekis;
nuotaikos svyravimai, miego sutrikimai, depresija;
stiprus mieguistumas, alpulys;
stipraus širdies plakimo pojūtis, dažnas širdies plakimas (tachikardija);
vaskulitas (kraujagyslių uždegimas);
bronchų spazmas (krūtinės suspaudimas, švokštimas ir dusulys);
sausa burna;
intensyvus niežėjimas (dilgėlinė), angioneurozinė edema (tokie simptomai kaip švokštimas, veido ar liežuvio patinimas), prakaitavimas, jautrumo šviesai reakcija (padidėjęs odos jautrumas saulei), pūslelių sankaupų susidarymas ant odos;
sąnarių skausmas (artralgija), raumenų skausmas (mialgija);
inkstų sutrikimai;
impotencija;
krūtinės skausmas, bloga savijauta, periferinė edema, karščiavimas;
laboratorinių parametrų pokytis: padidėjęs karbamido (šlapalo) kiekis kraujyje, padidėjęs kreatinino kiekis kraujyje;
griuvimas.
Reti šalutinio poveikio reiškiniai (gali pasireikšti rečiau kaip 1 iš 1 000 asmenų):
mažesnis trombocitų skaičius kraujyje (dėl to lengvai atsiranda kraujosruvų (mėlynių) ir kraujavimas iš nosies);
sunki alerginė reakcija - požymiai yra veido, lūpų, liežuvio ir (arba) gerklės patinimas, rijimo ir kvėpavimo pasunkėjimas, stiprus odos niežėjimas (su iškilusiais gumbeliais). Jeigu manote, kad Jums pasireiškė alerginė reakcija, nutraukite Pixoroso vartojimą ir nedelsdami kreipkitės į medikus;
tamsus šlapimas, šleikštulys (pykinimas) arba vėmimas, raumenų mėšlungis, minčių susipainiojimas (sumišimas) ir traukuliai. Tai gali būti būklės, vadinamos SAHSS (sutrikusios antidiurezinio hormono sekrecijos sindromo), simptomai;
paraudimas;
stiprus pilvo skausmas (kasos uždegimas);
žvynelinės (psoriazės) paūmėjimas;
raumenų pažeidimas, įskaitant raumenų plyšimą – dėl atsargumo nutraukite Pixoroso vartojimą ir nedelsdami kreipkitės į gydytoją, jei pasireiškia neįprastas raumenų maudimas ar skausmas, kuris tęsiasi ilgiau nei tikėtasi;
į vilkligę panašus ligos sindromas (įskaitant išbėrimą, sąnarių sutrikimus ir poveikį kraujo ląstelėms);
ūminis inkstų nepakankamumas, sumažėjęs šlapimo kiekis arba jo nebuvimas;
laboratorinių parametrų pokyčiai: didelis bilirubino kiekis kraujo serume, padidėjęs kepenų fermentų aktyvumas.
Labai reti šalutinio poveikio reiškiniai (gali pasireikšti rečiau kaip 1 iš 10 000 asmenų):
rinitas (užsikimšusi nosis arba sloga);
kraujo rodmenų pokyčiai, pvz., mažesnis baltųjų ir raudonųjų kraujo ląstelių skaičius;
minčių susipainiojimas (sumišimas);
kojų ir rankų nervų pažeidimas (pvz., tirpimas), atminties praradimas;
širdies ir kraujagyslių sistemos sutrikimai (neritmiškas širdies plakimas, krūtinės angina ir širdies priepuolis);
eozinofilinė pneumonija (reta plaučių uždegimo rūšis);
hepatitas (kepenų uždegimas), gelta (odos ir akių pageltimas);
daugiaformė eritema (odos išbėrimas, kuris dažnai prasideda raudonomis niežtinčiomis dėmėmis ant veido, rankų ar kojų);
kraujo pėdsakai šlapime;
vyrų krūtų padidėjimas (ginekomastija);
mažesnis hemoglobino kiekis.
Šalutinio poveikio reiškiniai, kurių dažnis nežinomas (negali būti apskaičiuotas pagal turimus duomenis):
kvėpavimo problemos;
rankų ar kojų pirštų spalvos pakitimai, tirpimas ir skausmas (Reino (Raynaud) sindromas);
Stivenso-Džonsono sindromas (sunki būklė, pasireiškianti pūslėmis odos, burnos, akių ir lytinių organų srityje);
gali pasireikšti kraujo, inkstų, kepenų ar kasos sutrikimai ir laboratorinių parametrų (kraujo tyrimų rezultatų) pokyčiai. Gydytojui gali tekti atlikti kraujo tyrimus, kad galėtų stebėti Jūsų būklę;
sausgyslių pažeidimas ir raumenų silpnumas, kuris gali būti nuolatinis.
Jeigu Jums atsiranda tokių simptomų, kiek įmanoma greičiau kreipkitės į gydytoją.
Pranešimas apie šalutinį poveikį
Jeigu pasireiškė šalutinis poveikis, įskaitant šiame lapelyje nenurodytą, pasakykite gydytojui arba vaistininkui. Pranešimą apie šalutinį poveikį galite užpildyti ir pateikti Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos tinklalapyje https://vvkt.lrv.lt/lt/ nurodytais būdais arba paskambinti nemokamu telefonu +370 800 73 568. Pranešdami apie šalutinį poveikį galite mums padėti gauti daugiau informacijos apie šio vaisto saugumą.
5. Kaip laikyti Pixoroso
Šį vaistą laikykite vaikams nepastebimoje ir nepasiekiamoje vietoje.
Ant dėžutės ir lizdinės plokštelės po „EXP“ nurodytam tinkamumo laikui pasibaigus, šio vaisto vartoti negalima. Vaistas tinkamas vartoti iki paskutinės nurodyto mėnesio dienos.
Šio vaisto laikymui specialių temperatūros sąlygų nereikalaujama.
Laikyti gamintojo pakuotėje, kad vaistas būtų apsaugotas nuo šviesos ir drėgmės.
Vaistų negalima išmesti į kanalizaciją arba su buitinėmis atliekomis. Kaip išmesti nereikalingus vaistus, klauskite vaistininko. Šios priemonės padės apsaugoti aplinką.
6. Pakuotės turinys ir kita informacija
Pixoroso sudėtis
Veikliosios medžiagos yra rozuvastatinas ir perindoprilio tert-butilaminas.
Pixoroso 10 mg/4 mg plėvele dengtos tabletės
Kiekvienoje plėvele dengtoje tabletėje yra 10 mg rozuvastatino (rozuvastatino kalcio druskos pavidalu) ir 4 mg perindoprilio tert-butilamino.
Pixoroso 10 mg/8 mg plėvele dengtos tabletės
Kiekvienoje plėvele dengtoje tabletėje yra 10 mg rozuvastatino (rozuvastatino kalcio druskos pavidalu) ir 8 mg perindoprilio tert-butilamino.
Pixoroso 20 mg/4 mg plėvele dengtos tabletės
Kiekvienoje plėvele dengtoje tabletėje yra 20 mg rozuvastatino (rozuvastatino kalcio druskos pavidalu) ir 4 mg perindoprilio tert-butilamino.
Pixoroso 20 mg/8 mg plėvele dengtos tabletės
Kiekvienoje plėvele dengtoje tabletėje yra 20 mg rozuvastatino (rozuvastatino kalcio druskos pavidalu) ir 8 mg perindoprilio tert-butilamino.
Pagalbinės medžiagos yra:
Tabletės branduolyje: mikrokristalinė celiuliozė, krospovidonas A tipo, bevandenis koloidinis silicio dioksidas ir magnio stearatas (E470b).
Pixoroso 10 mg/4 mg plėvele dengtos tabletės: polivinilo alkoholis, makrogolis 3350, titano dioksidas (E171) ir talkas
Pixoroso 10 mg/8 mg plėvele dengtos tabletės: polivinilo alkoholis, makrogolis 3350, titano dioksidas (E171), talkas ir geltonasis geležies oksidas (E172)
Pixoroso 20 mg/4 mg plėvele dengtos tabletės: polivinilo alkoholis, makrogolis 3350, titano dioksidas (E171), talkas, geltonasis geležies oksidas (E172) ir raudonasis geležies oksidas (E172)
Pixoroso 20 mg/8 mg plėvele dengtos tabletės: polivinilo alkoholis, makrogolis 3350, titano dioksidas (E171), talkas, geltonasis geležies oksidas (E172), raudonasis geležies oksidas (E172) ir juodasis geležies oksidas (E172)
Pixoroso išvaizda ir kiekis pakuotėje
Pixoroso 10 mg/4 mg plėvele dengtos tabletės
Baltos arba beveik baltos, apvalios, abipus išgaubtos plėvele dengtos tabletės, vienoje tabletės pusėje pažymėta ,,S1”. Tabletės skersmuo maždaug 9 mm.
Pixoroso 10 mg/8 mg plėvele dengtos tabletės
Šviesiai rusvai geltonoss, apvalios, abipus išgaubtos plėvele dengtos tabletės, vienoje tabletės pusėje pažymėta ,,S2”. Tabletės skersmuo maždaug 11 mm.
Pixoroso 20 mg/4 mg plėvele dengtos tabletės
Oranžiškai rausvos, apvalios, abipus išgaubtos plėvele dengtos tabletės, vienoje tabletės pusėje pažymėta ,,S3”. Tabletės skersmuo maždaug 11 mm.
Pixoroso 20 mg/8 mg plėvele dengtos tabletės
Tamsiai rausvos, apvalios, abipus išgaubtos plėvele dengtos tabletės, vienoje tabletės pusėje pažymėta ,,S4“. Tabletės skersmuo maždaug 11 mm.
Pixoroso plėvele dengtos tabletės tiekiamos pakuotėmis, kuriose yra: 10, 30, 60, 90 arba 100 plėvele dengtų tablečių lizdinėse plokštelėse.
Gali būti tiekiamos ne visų dydžių pakuotės.
Registruotojas ir gamintojas
Registruotojas
KRKA, d.d., Novo mesto
Šmarješka cesta 6
8501 Novo mesto
Slovėnija
Gamintojas
KRKA, d.d., Novo mesto
Šmarješka cesta 6
8501 Novo mesto
Slovėnija
arba
TAD Pharma GmbH
Heinz-Lohmann - Straβe 5
27472 Cuxhaven
Vokietija
Jeigu apie šį vaistą norite sužinoti daugiau, kreipkitės į vietinį registruotojo atstovą:
UAB KRKA Lietuva
Senasis Ukmergės kelias 4,
Užubalių km.,Vilniaus r.
LT - 14013
Tel. + 370 5 236 27 40
Šis vaistas Europos ekonominės erdvės valstybėse narėse registruotas tokiais pavadinimais.
Valstybė narė
Vaisto pavadinimas
Vengrija, Latvija, Lietuva, Lenkija, Rumunija, Slovėnija, Slovakija
Pixoroso
Šis pakuotės lapelis paskutinį kartą peržiūrėtas 2025-05-05.
Išsami informacija apie šį vaistą pateikiama Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos tinklalapyje https://vvkt.lrv.lt/lt/.